"Paradui vadovausiu aš!" - Ostapas Benderis

„Mystery Express“ nelaužo jokių žanro rėmų, netampa klasika, tačiau „Days of Wonder“ gan nelygių žaidimų šeimoje yra tvirtas vidutiniokas.

“Paslapčių ekspresas” (“Mystery express”

„Days of Wonder“ produkcija dominuoja visose Lietuvos žaidimų parduotuvėse, todėl anksčiau ar vėliau teks apžvelgti kiekvieną jų išleistą žaidimą. Juolab, kad žaidimai tikrai skirtingi, nepanašūs vieni į kitus ir juos vienija tik du kertiniai „Days of Wonder“ elementai – patrauklumas visai šeimai ir labai gražūs komponentai.

Detektyvinis žaidimas „Mystery Express“ ne išimtis, tik reikėtų pabrėžti, jog tai ne pirmas kompanijos bandymas „detektyvizuotas“ – gerokai anksčiau buvo išleistas dar vienas šeimyninis detektyvas „Mystery of the Abbey“ („Abatijos paslaptis“). Tik jeigu pirmasis detektyvas flirtuoja su Umberto Eco „Rožės vardu“, tai „Mystery Express“ akivaizdžiai taikosi į Agatos Kristi „Žmogžudystės Rytų eksprese“ gerbėjus.

Atsidarius dėžutę „Days of Wonder“ šiek tiek nuvilia, bet čia jau turbūt kalti mes patys – išlepinti žaidėjai, nes nusiviliame jeigu iš nuostabos jau nebegalime išsižioti. Žaidimo lenta simbolizuojanti traukinio vagonus, spalvingos kortelės, gražūs vaikštukai, telegramų kortelės ir tokie malonūs niekučiai kaip mažiukas plastikinis lagaminėlis, kuris naudojamas sprendžiant pavyko apiplėšti kaimyno kupė ar ne. Žodžiu, viskas tvarkinga, gražu ir aukšto lygio, bet „wow“ faktoriaus nėra.

Pati žaidimo mechanika yra būdinga daugumai detektyvinių stalo žaidimų – įvykdyta žmogžudystė ir reikia išsiaiškinti, kas tai padarė, kodėl, kaip, kada ir kur. Kiekvienas nusikaltimo elementas turi mažiausiai septynis variantus, tad žaidėjams teks veikti naudojant atmetimo metodiką – išbraukinėti netinkamus variantus, kol liks vienintelis. Kiekvienas elementas pavaizduotas dviejose kortelėje, žaidimo pradžiai nusikaltime dalyvavusio elemento viena kortelė slapta pakišama po lenta, tad belieka išsiaiškinti, kurios kortelės liko tik viena, o ne dvi kopijos ir tas elementas bus jau žinomas. Bėda ta, kad žaidimo mechanika neleidžia to taip lengvai padaryti – skirtinguose vagonuose žaidėjai gali atlikti skirtingus veiksmus: mainytis kortelėmis, atimti jas, peržiūrėti priešininkų turimas korteles, pasiūlyti savąsias, todėl kortelės dažnai keičia šeimininkus, dažnai yra atverčiamos ir reikia ypatingų detektytvų talentų, kad suvoktum, ar antrą kartą per tą patį raundą matoma kortelė yra ta pati, ar antra jos kopija ( o tai reiškia, kad kortelėje pavaizduotą nusikaltimo elementą galima atmesti).

Prie to dar pridėkime specialias žaidėjų savybes, konduktorių ir naujai įlipančius keleivius, kurie kažką žino (turi po kelias korteles, kurias paims tik pirmasis prie jų pribėgęs žaidėjas) ir gaunasi tokios informacijos perkrovos, kad mažai tikrai nepasirodys. O norint sužinoti laiką, kada buvo įvykdytas nusikaltimas, reikia apskritai turėti fotografinę atmintį, kadangi kelis kartus ir skirtingais būdais yra verčiamos laikrodžių kortelės, kur ciferblatai rodo vis kitokius skaičius ir reikia pastebėti, kurios kortelės kopijos trūksta.

Traukinys važiuoja iš Paryžiaus iki Stambule, pusiaukelėje žaidėjai gali išsiųsti telegramą su pirmaisiais savo įtarimais, o Stambule jau turės atskleisti visas savo hipotezes ir laimi daugiausiai nusikaltimo elementų įvardijęs žaidėjas. Kiek teko žaisti, dar nei vienas laimėtojas nesugebėjo tiksliai nustatyti visų elementų, o tai jau aiškiai parodo, kad žaidimas nėra lengvas.

Apibendrinant „Mystery Express“ sunku padaryti vieną konkrečią išvadą – žaidimas įdomus, tačiau vis dėlto detektyvinis elementas neprikausto tavęs prie kėdės krašto. Traukinys važiuoja, kortelės dėliojamos, sužinai vis daugiau ir daugiau, tačiau to interaktyvumo ir skubėjimo nesijaučia. Nors „Days of Wonder“ žaidimai skirti visai šeimai, šitas jaunesniems žaidėjams gali būti šiek tiek per sudėtingas, nes reikalauja labai didelės koncentracijos ir loginio mąstymo. „Mystery Express“ nedovanoja net ir vienos menkos žioplos klaidelės – padaręs klaidingą išvadą žaidimo viduryje gali nugrybauti visai į lankas. Kita vertus, žaidimas tinkamas ir rimtesnių žaidėjų kompanijoje, ir smagiame vakarėlyje.

Todėl sakyčiau taip – „Mystery Express“ nelaužo jokių žanro rėmų, netampa klasika, tačiau „Days of Wonder“ gan nelygių žaidimų šeimoje yra tvirtas vidutiniokas.

Lietuvos žaidimų parduotuvėse jis kainuoja maždaug 150 litų.

One comment on ““Paslapčių ekspresas” (“Mystery express”

Čia yra vieta komentarams
  1. Dovydas

    Puiki apžvalga :). Tik manau ,kad “Days of Wonder” produkcija ne taip jau ir dominuoja, bent jau ne visose lentynose, gal už GMT ir didesnę įtaką lietuvoje turi, bet nuo Fantasy Flight Games turėtu atsilikti, na bent jau pagal žmonių lentynas tai tikrai 😀

Scroll to top