"Paradui vadovausiu aš!" - Ostapas Benderis

“Hobitas. Netikėta kelionė”. Visos kelionės turi pradžią. Subjektyvi recenzija

Nėra lengva rašyti apžvalgą filmui, kurio kantriai, nekantriai, beviltiškai laukei kone dešimt metų. Tokiais atvejais geriausia suskaidyti ją į smulkias dalis, vertinti kiekvieną atskirai ir pabaigoje pabandyti suvesti viską į bendrą rezultatą. Pažiūrėkime, ar pavyks suskaičiuoti „Hobitui. Netikėtai kelionei“ skirtus balus vertinant pagal bendrą šimto balų skalę.

Iš karto informuoju, kad galimi spoileriai – kai kuriuos pažymėsiu, bet vis tiek skaitykite atsargiai

Pirmosios balų porcijos net nereikėtų kvestionuoti, jie skirti faktui, kad filmas apskritai pasirodė. Prisiminkime erškėčiuotą jo kelią – po „Žiedų valdovo“ Peteris Jacksonas nuožmiai kovojo su „New Line Cinema“ dėl savo pelno dalies ir visiškai atsižegnojo nuo kitų su Tolkienu susijusių projektų, atsiradęs Guillermo del Toro suteikė gerbėjams vilčių, bet filmui skęstant finansinėje pelkėje pasitraukė iš projekto, vėl grįžo Jacksonas, bet jam teko ne tik kurti filmą, bet dar ir kovoti su išprotėjusiais nuo pinigų kvapo Tolkieno palikuonimis, Naujosios Zelandijos profsąjungomis ir kitokiais Tamsos raiteliais. Taigi – faktas, kad filmas apskritai pasiekė ekranus vertas pirmųjų dešimties balų. 10/10

 

Kiti du dalykai, dėl kurių buvo laužomos ietys dar gerokai iki pirmojo filmo pasirodymo, o jam pasirodžius bus laužomos dar labiau – tai kur kas mažesnės nei „Žiedu valdovas“ knygos perskėlimas net ne į du, o į tris filmus ir Peterio Jacksono eksperimentas filmuoti 48 kadrų per sekundę režimu, vadinamuoju HFR 3D

Pradėkime nuo filmų trilogijos – iš pradžių irgi buvo nusiteikęs gan skeptiškai, dėliojau ir taip, ir anaip bandydamas suvokti, kaip gi režisierius karpys tuos filmus ir kaip sugebės atrasti intriguojančios medžiagos. Dabar viskas paaiškėjo (prasideda spoileriai)

– daug flashbackų (ko verta vien pirmoji scena su lyg ir niekam nereikalingais, bet taip paglostančiais gerbėjų širdis Frodu ir senuoju Bilbu.

– kiekviena, kad ir pati mažiausia scena knygoje filme yra paverčiama kur kas platesniu paveikslu. Turbūt geriausia tai iliustruoja vakarienė pas Bilbą ar susidūrimas su troliais.

– iš vieno sakinio kuriamos atskiros siužetinės linijos ir tai intriguoja. Radagastas ir Raganius buvo „Hobite“ paminėti vienoje ar dviejose vietose, o filmuose jie įgija svorio ir panašu, jog Raganius gali rimtai pretenduoti į pagrindinio blogiečio vardą trilogijoje, nustelbdamas patį Smogą.

– Na ir dar pridėkime visiška režisieriaus fantaziją – Toriną persekiojantį Azogą, kur kas gilesnes Bilbo moralines dilemas, netgi norą grįžti namo – ir štai prašau, turime medžiagos ir trims filmams, ir turbūt neišvengiamiems Extended DVD editionams. Man, kaip tikrai hardcoriniam Tolkieno gerbėjui, toks over exposure tikrai netrukdo, o į „Hobitą“, kaip į eilinę kino pramogą, žiūrinčius žmones, sutinku, gali erzinti. Lėtą ir ištęstą pradžią lazdomis daužo ir kritikai. Todėl aštuoni taškai iš dešimties. 8/10

 

Kalbėti apie HFR 3D poveikį sunku, nes po pirmosios peržiūros nuomonės kol kas dar nesusidariau.Taip, viskas atrodo realistiškiau ir giliau. Taip, akims dar reikia priprasti, nes kartais atrodo, jog žiūri labai greitą video kokybe nufilmuotą serialą. Norėdamas susidaryti aiškesnę nuomonę planuoju pasižiūrėti „Hobbitą“ įprastu formatu ir dar kartą HFR‘u. Gal tada bus aiškiau, o kol kas penki taškai iš dešimties  5/10.

Dabar apie patį filmą. Jis kitoks nei „Žiedų valdovas“. Ir tai man patiko labiausiai. Jacksonas paliko daug subtilių niuansų ir detalių, kuriuos pastebės ir apsidžiaugs dešimt kartų „Žiedų valdovą“ matęs žmogus, Howardo Shore‘o muzika idealiai limpa kiekvienoje filmo sekundėje, bet „Hobbitas“ yra kitoks. Lengvesnis, juokingesnis, kartais leidžiantis sau netgi pavojingai priartėti prie primityvumo ribos, bet išliekantis žavingai elegantiškas.

Vizualiai jis pasirodė man net gražesnis už pirmąjį „Žiedų Valdovo“ filmą „Žiedo Broliją“. Ereboras, Rivendeilas, Dykoji Šalis, Ūkanotieji kalnai ir jų akmeniniai milžinai – visa tai atrodo ryškiau ir didingiau. O mažoji Grafystė, kurios anksčiau matėme tik kelis potėpius, dabar atrodo kaip tikra apgyvendinta šalis. Ir kai iš paukščio skrydžio matome bėgantį Bilbą, suprantame, kokia ji idiliška ir žavinga. Specialieji efektai kokybiškesni nei ŽV – vis dėlto technologijos turėjo dešimt metų pažengti į priekį. Ilgesingos nykštukų dainos prie židinio, Išminčių susirinkimas Rivendeile, pirmasis žvilgsnis į tolumoje stūksantį Vienišąjį Kalną gniaužia kvapą. Smogas pirmajame filme irgi pavaizduotas tiesiog idealiai – uodegos galiukas, prasimerkianti akis. Viskas, ko reikia, kad vaizduotė dirbtų iki kito gruodžio.

Vėl bus spoileriai 🙂

Jacksonas sukinėja siužeto vairą kaip patyręs lenktynininkas, kuris tuo pačiu bando neišklysti iš trasos ribų, kurias apibrėžia knyga. Ir ne visos scenos yra tolygios.

Mano nuomone, absoliučia nugalėtoja ir turbūt viena geriausių apskritai Tolkieno ekranizacijose matytų scenų yra Golumo ir Bilbo mįslių žaidimas, kuriame režisierius mėgaujasi Golumo/Smeagolo dvilypumu, pokštauja ir tuo pačiu metu išlaiko grėsmingą atmosferą vis primindamas, jog į kampą įspraustas mažas hobitas kovoja dėl savo gyvybės.

Ir beveik iš karto po to seka silpniausia filmo scena, kurioje Bilbas, prieš savaitę pirmą kartą paėmęs į rankas kardą, kapojasi juo ne prasčiau už Konaną ir gelbėdamas Toriną stoja prieš patį Azogą. Visiškai neįtikinantis  ir kažin ar reikalingas „holivudizmas“. Abejonių sukelia ir nykštukų bėgimas per požeminę goblinų karalystę, kai tarsi kompiuteriniame žaidime goblinai krenta nuo menkiausio prisilietimo ir fizikos dėsniai neveikia. Tuo pačiu čia galima pakritikuoti ir CGI – kompiuterinės grafikos filme aiškiai per daug ir retkarčiais ji jau pradeda erzinti, kad ir kokios aukštos kokybės būtų.

Pagrindinė siužetinė linija tiesi it strėlė, bet kur kas labiau intriguoja galimi nukrypimai ir režiseriaus fantazija. Angmaro kardas, Dol Guldure įsitvirtinęs Raganius – viso to knygoje nematėme, ką gi pasiūlys Jacksonas? Nepaprastai smalsu. Nors Azogas ir atrodo kaip nužengęs iš Warcrafto, tačiau per visus tris filmus eisiantis jo ir Torino konfliktas irgi suteikia filmui papildomos gelmės, dar vieną sluoksnį, kurį įdomu stebėti.

Tolkino puristai gali jau klykti iš siaubo, bet jiems oponuoja pats Gendalfas, kuris filme aiškiai pasako „kiekviena gera istorija reikalauja pagražinimo“. O kas drįs ginčytis su Gendalfu? Net jei jis Pilkasis ir dar ne toks patyręs, kaip „Žiedų Valdove?“

Privalomas Holivudo filmuose „comic relief“ lyg ir turėtų būti kai kurie nykštukai, bet čia dar atsiranda Radagastas, kuris, greičiausiai, taps mėgstamiausiu vaikų nuo 8 iki 12 metų personažu. Bet padvigubėjęs komedijos kiekis filmui visai netrukdo – kaip ir sakiau, „Hobitas“ yra kitoks.

Pagrindinis siužetas – 8/10, šalutinis siužetas 10/10 vizualika 10/10, muzika 10/10, kompiuterinės grafikos naudojimas  6/10

Dėl aktorių atrankos niekam nekilo didelių dvejonių – „Žiedų Valdove“ ji buvo tobula, „Hobite“ ne prastesnė. Širdį glosto sugrįžtantys seni geri draugai – Cate Blanchett, Hugo Weavingas ir netgi kadaise kategoriškai atsisakęs vėl skristi į Naująją Zelandiją Christopheris Lee. O iš naujųjų – aukščiausius balus reikia skirti vienam mano mėgstamiausių anglų aktorių Martinui Freemanui, kuris čia nuostabiai įkūnija Bilbą, o Lietuvos žiūrovams gali būti pažįstamas kaip daktaras Vatsonas iš „Šerloko“. Nuo jo nedaug atsilieka ir Toriną vaidinantis Richardas Armitage‘as. Ko gero, vienintelis priekaištas aktorių parinkimui ir vaidybai yra nykštukai, bet dėl labai paprastos priežasties – jų tiek daug, kad pasižiūrėjęs filmą galėjau prisiminti tik Baliną, Dvaliną, Bifurą, Filį arba Kilį ( taip ir nesupratau, kuris yra kuris), na ir, žinoma, Bomburą. O Andy Serkis ir jo įkūnytas Golumas apskritai žaidžia visai kitoje lygoje.

Todėl aktorių parinkimas ir vaidyba 9/10

Žiūrovų ir kritikų reakcijos į “Hobitą” išsiskyrė ir tai manęs nestebina. Bet pagrindinė kritikos banga yra gan primityvi, besikartojanti (per ilga pradžia, HFR, trys filmai, per daug kompiuterinės grafikos) ir tikrai neturinti lemiamos įtakos filmo kokybei. Manding, kritikai jau iš anksto buvo nusiteikę, jog Jacksonas nepadarys “Hobbito” geresnio už “Žiedų valdovą” ir dabar nebenori ar nebegali atsisakyti tokio išankstinio nusistatymo.

Liko paskutinieji dešimt taškų ir juos norėčiau paskirti už bendrą įspūdį. „Hobitas“ man labai patiko. Labai. Jis nėra tobulas, bet pateikiama kritika yra tokia, kurią Tolkieno gerbėjai galėtų apversti ir pavadinti stipriąja vieta – pavyzdžiui, kad ir iš pradžių neskubrų filmo tempą. Pirmasis filmas užgesino mano nerimą ir suteikė labai rimtą viltį, kad kiti du filmai bus dar stipresni, įdomesni ir patrauklesni. Gaila tik, kad laukti reikės lygiai metus. Bet kas tie vieneri metai, palyginus su laukimo dešimtmečiu. Juk dar laukia mažiausiai dvi filmo peržiūros kino teatre, tada DVD, tada DVD Extended versija ir metų faktiškai nebėra.

Bendras įspūdis 9/10, paliekant aukščiausius balus kitiems dviems filmams.

Ir galutinis verdiktas:  85/100

 

P.S Filmo vertimas nebuvo toks tragiškas kaip tikėjausi pasižiūrėjęs treilerį. Vertėjas ar redaktorius buvo susipažinęs su knyga, tačiau kaip ir būdinga filmų vertėjams neypatingai susipažinęs su anglų kalba, nes gal šešiose vietose pasitaikiusios grubios vertimo iš anglų kalbos, klaidingai interpretuojant originalą, smarkiai badė akis. O rašybos klaidos titruose iš viso yra nesuprantamas dalykas. Tokiame fone Mirkvudu virtusi Gūdžioji Giria, iš karalystės pavadinimo žmogumi virtęs Angmaras, ar Raganius, kuris užsispyrusiai buvo verčiamas Tamsos valdovu, yra tik nežymios detalės.

16 comments on ““Hobitas. Netikėta kelionė”. Visos kelionės turi pradžią. Subjektyvi recenzija

Čia yra vieta komentarams
  1. LInas

    Puikios įžvalgos. Kalbant apie vertimą, kai „pony“ tampa „žirgu“, o „halfling“ – „miškiniu“, tai detalės jau žymios pradeda atrodyt… 🙂

    • Andrius Tapinas

      Linai, dėl pony tai nepastebėjau tiesiog, o dėl “halfling” tai nesutikčiau – vertimas buvo “miškavaikis”, o toks vertimas yra kanoninis, tai yra oficialiame ŽV vertime, nes šitas terminas atsirado ŽV. Geras jis ar blogas, čia jau visai kitas klausimas, tačiau filmo vertėjas jį pasiėmė iš knygos.
      Ir, beje, traileryje buvo išverstas halfling – kaip vaikėzas, o tai jau visiškai ne kas 🙂

  2. Juozapas

    Sveiki. Recenzija gera 🙂 Dar vienas epizodas, kuris truputi nustebino-kai Torinas guli po kovos su Azogu ir bando pasiekti kalavija.Kalavijas tikrai yra per toli ir net siek tiek pasivertes ant sono Torinas jo nepasiekia. Taciau kai Erelis pagriebia svelniai Torina, kalavijo nesimato. Filmuota buvo butent is tos padeties, kur turejo buti kalavijas. O kai Erelis skraidina Torina, kalavijas jau yra prie jo krutines.Ir dar-kovos per daug vienodos.
    Pagarbiai,
    Juozapas

  3. Sigita

    Labai laukiau tamstos atsiliepimų 🙂 Džiaugiuosi, kad mano nuomonė pasirodo visiškai sutampa, nes kiek prisiklausius iki šiol buvau neigiamų atsiliepimų, tai truputį neramino, kad gal mes čia vienos tokios su drauge, kurioms taip patiko viskas (na žinoma, minusus tuos pačius pastebėjome, bet kaip ir minėjote, jie netrukdo, o ir gali virsti stiprybėmis kai kuriais atvejais). HFR technologija man asmeniškai yra didelis pliusas, nes pirmą kartą gyvenime per 3D filmą nepavargo akys ir nebuvo per tamsu. Gal kai kuriose scenose keistokai atrodė, bet kai apsipranti, imi to nepastebėti. Detalių ryškumas stulbino ir nepaprastai patiko.
    Geriausios scenos man asmeniškai buvo dvi: nykštukų daina pas Bilbą ir mįslės tamsoje. 🙂 Andy Serkis FTW.

  4. Lukas

    Tikrai puiki apžvalga. Ačiū.

  5. punktyras

    Gera apžvalga, dėkoju.

    visiška režisieriaus fantaziją
    ->
    visišką režisieriaus fantaziją

  6. sypsnis

    Žiūrėjau 2D, tai kartais labai užkliūdavo išplaukęs (toks kaip 3D būna) vaizdas, ypač jei greitesnė scena. Ėjau į 2D specialiai, kad to išvengti. Dar kartą turbūt nebeisiu, bet kitus du filmus reiks bandyt HFR žiūrėti.

  7. Arunas

    Dar iš vertimo bajerių. Prieš ateinant pas elfus Gendalfas sako, – tau reikės “wisdom, etc, etc etc and NO SMALL AMOUNT OF CHARM”.. suprask, – ir nemažai žavesio. Vertimas – “tik jokių kerų”:))

  8. Martynas

    Mačiau. Žavingas filmas.

  9. Giedrius

    Man šiektiek pritrūko Žiedų valdovo epiškumo, nors šiaip filmas patiko. Šiektiek nuvylė CGI, troliai atrodė dirbtini. Vis dar iki šiol galvoju, ar hobitas žiedų valdovo priešistorė, ar tęsinys (Golumo pasirodymas) ar visiškai kita, alternatyvi istorija? 🙂

    • Matas

      Nesupratau, ar tamsta ironizuoja, ieško, ko nepametęs, ar neskaitė Hobito ir ŽV knygų. Hobitas yra priešistorė. Juk būtent čia Bilbas gauna Žiedą, kuris paskui ŽV perduodamas Frodui. Taip, Golumas buvo ir Hobite ir ŽV. Aš neatsimenu kaip buvo ŽV filmuose, bet knygose Frodas žinojo Bilbo kelionės istoriją ir pirmą kartą sutikęs golumą, žinojo, kas jis toks.

  10. dee

    Puiki recenzija iš fanų perspektyvos, labai teisingai apibrėžtos kritikų tendencijos! Kalbant apie vertimą dar labai akis badė pagarbaus kreipinio “MASTER dwarf” įvairūs ne į temą vertimai, pvz., “mokytojau”.

  11. Pingback: Taip krenta karaliai. Pastabos Viduržemio kryptimi « leo lenox

  12. Pingback: Taip krenta karaliai. Pastabos Viduržemio kryptimi | ww.lt - keletas įdomių blogų pasiskaitymui

  13. xanat

    Siaip apie Azoga, Dol Gulduro raganiu (Saurona) ir pan. galima pasiskaityti Karaliaus Sugrizime esanciuose prieduose: ten detaliai aprasyta nemazai dalyku, buvusiu laike tarp Silmariljono ir Hobito.

  14. arnoldas asauskas

    Vakar kine pažiūrėjau šį filmą ir nusprendžiau, kad teisingai padariau, kad nespurtavau ir nesiplėšiau tuoj pat tą pačią akimirką JĮ išvysti, vos tik jis pasirodė Lietuvos kino ekranuose. Subjektyvus (mano) šio filmo vertinimas:

    Pliusai šio filmo:
    – nerealiai “švarus vaizdas”;
    – puikus grimerių ir kostiumerių darbas;
    – kas dar…… neblogi siaubo elementai, kompiuterinė grafika-animacija….;
    – veiksmo-istorijos-siužeto dinama ir intensyvumas;

    Neutraliai apie šį filmą:
    – stipriai juntamas P.Jacksono braižas; ypač tose “panoraminėse” herojų kelionėse po įspūdingus kraštovaizdžius;
    – gera natūrali vaidyba, ypač kai kurių aktorių, prieš kurią nublangsta įmantria ir brangia kompiuterine animacija sukurtų personažų vaidyba;

    Minusai šio filmo:
    – žinoma, niekas nėra matęs kaip atrodo iš tikrųjų tie nykštukai, tačiau šiame filme jie, mano akimis, buvo kaip personažai iš I.Repino paveikslo ” Zaparožės Dono kazokai..” …žodžiu kažkodėl žiūrėdamas į P.Jacksono nykštukus pastoviai matydavau rūsčius Dono kazokus….tikriausiai man su akimis nekas…;
    – Hobitai, nykštukai, elfai (filme) tai tarsi ta pati žmonių rasė, tik komp.grafika vieni sumažinti, kiti padidinti; panašiai kaip Australijos pigmėjus pavadinti hobitais, aborigenus – nykštukais, Amerikos indėnus ar eskimus – elfais….;
    – viena įspūdingiausių (ir mano akimis kvailiausių) filmo scenų buvo akmeninių gigantų muštynės – ko jie ten tarpusavyje baladojosi, kas jie tokie per vieni taip ir liko neaišku (pasakoje ta vieta buvo daugiau alegorinė); bet tos muštynės tikrai įspūdingos nors ir be jokio aiškesnio ryšio;
    – truputį pasigedau logikos vaizduojant nykštukų intelektualinius sugebėjimus: filmo pradžioje parodytas Kalnas iš vidaus priminė futuristinę ateivių (šiuom kartu nykštukų) bazę su visom įmanomom ateities technologijom….. po to tie įspūdingi iš lauko vartai, kuriuos Smogas lyg degtukus sulaužė į šipulius…. po to nykštukų 12ukas (su keliom išimtim) vaizduojami kaip apykvailiai užsispyrę linksmuoliai smarkuoliai…..;
    – hobitai…..po galais, nejaugi P.Jacksonas neįsiskaitė į Kūrėjo hobitų aprašymą: “Hobitai-storais pilveliais, rengiasi ryškiais drabužėliais (paprastai žaliais ir geltonais), jų kojos.. turi storus padus ir apžėlusios tankiais šiltais rudais gauriukais, galvos irgi, bet jos būna garbanotos”. Taigi, taip hobitus aprašė Dž.R.R.Tolkinas. Kažkodėl Jacksonas juos kiek kitaip įsivaizdavo, bent jau Bilbą.

    Tai tiek trumpai truputį subjektyvios kritikos ir požiūrio į šį filmą :).

Scroll to top