"Paradui vadovausiu aš!" - Ostapas Benderis

“Vilko valanda” knygų mugėje. Nuostabios draugystės pradžia

Bernardinai.lt nuotrauka

Knygų mugė oficialiai baigėsi. Galima pasimasažuoti užtirpusį kaklą, įlįsti į karštą vonią ir ant dar vieno „padarysiu, nes galiu“ užsidėti didelį check –pažadėjau sau ir kitiems prieš metus, įvykdžiau ir šioje knygų mugė debiutavau kaip rašytojas. Ir nuojauta sako, kad debiutas nebuvo pats prasčiausias.

Apie knygų mugę kaip reiškinį parašysiu šiek tiek vėliau, o dabar grynai asmeniniai ir su mano „Vilko valanda“ susiję pastebėjimai.

1.Buvo super. Ne šiaip super, o super super. Ir jeigu šiame rašinyje ar iš mano Facebooko postų susidaro kitoks įspūdis, tai žinokit, jog tai dviveidiškumas ar apsimestinis kuklumas ir tai reikia disregard. Nes buvo super. Jeigu mugė būtų trukusi iki vidurnakčio ar iki trijų ryto, būčiau pasilikęs ir tiek.

2. Vis tiek nesuprantu mūsų didžiųjų rašytojų, kurie atėjo jiems paskirtu laiku, prisistatė, tada valandą padalino autografus ir dingo. Galbūt kai tai tavo penktoji ar šeštoji knyga, jau tai tampa rutina ir elementariu darbu. Bet iš kitos pusės – mugėje nuo skambučio iki skambučio buvo Beata ir A.Čekuolis ir jų įdėtų pastangų rezultatas akivaizdus. Apie Čekuolį iš viso atskira kalba – dėl IAE klipų galima ir reikia turėti savo nuomonę, bet čia visai kas kita. Tai jau ne tik unikalu, tai aukščiau unikalaus. Meilė ir dėmesys savo skaitytojui yra stratosferinis – visas dienas, nuo ryto iki vakaro. Kai jau man, kuriam dar geras gabalas kelio iki keturiasdešimties, paskausdavo rankas, kojas ir nugarą, pasižiūrėdavau į šalia varantį Čekuolį ir tada mintyse labai nuoširdžiai paprašydavau – kai man bus tiek, prašau prašau prašau, bent trečdalio, bent ketvirtadalio tos energijos ir to gyvybingumo, kurį turi Algimantas. Kosmosas.

3. Ir skaitytojai, ir leidykla stebėjosi, kokie netrumpi mano autografai ir palinkėjimai. Vėlgi, matyt, patirties trūkumas, bet man kiekvienas autografas buvo tolygus stebėjimui, kaip tavo vaikas mokykloje ar sporto varžybose atsiima kokį nors diplomą. Kaip jis yra įvertinamas. Tik čia atsakomybė yra dar didesnė – juk skaitytojas investavo tikrai nemažą kainą į dar tik teorinę galimybę smagiai praleisti laiką ir man reikia jo nenuvilti.

Apytiksliais skaičiavimais pasirašiau mugėje apie 700 knygų. Vadinasi, mano mažiausiam vaikui septynis šimtus kartui paplekšnojo per petį ir pagyrė.

4. Atsiprašau užtrukusiųjų eilėje, bet buvo labai smagu daug kalbėtis su skaitytojais. Apie televiziją, apie vaikus, o bet dažniausiai ( ir įdomiausiai) apie literatūrą – nuo Tolkino, iš kurio neįmanoma išaugti, iki Sapkovskio, Martino ar Bulgakovo. Tokiais atvejais irgi pasimiršta viskas ir laikas bėga kaip vanduo.

5. Tiesiog fiziškai girdėjau, kaip klik klik klik kliksi skaitytojus įtraukianti mūsų reklaminė kampanija, dėl kurios sulaukiau nemažai pagyrimų, nors nelabai matau, ką jau padarėme tokio super stebuklingo ir naujoviško, kas Vakaruose nedaroma jau kelis dešimtmečius. Vienus užkabino interviu per „Labas rytas“, kitus – interneto puslapis, trečius – video traileris, ketvirtus – pristatymas (ačiū Aidui ir Ignui, tikrai pakalbėjome iš širdies), penktus – įspūdingas mugėje skraidęs dirižablis. Ir socialiniai tinklai. Kaip gali jų nemylėti – vakar brūkštelėjęs, kad po šeštadienio teko klijuotis ant nutrinto nuo rašymo piršto pleistrą, šiandien mugėje sulaukiau 30 (!) užklausų, o kurgi mano pleistras. Tik vienas žodis – osom.

6. Jaučiu, kad reikės skambinti į Švietimo ministeriją ir prašyti kokios nors garbės gairelės ar vimpelo. Per visas tris dienas, kai sėdėjau stende – ėjo, ėjo ir ėjo tėvai, kurie nugirdo, jog „Vilko valanda“ gali būti vaistu, padedančiu neskaitantiems jų teenageriams paimti knygą į rankas. Jūs neįsivaizduojate, kiek pasirašiau knygų vaikams, „kurie neskaito, bet gal pradės, jeigu dar pamatys ir jiems skirtą autografą“. Ir kokią dabar jaučiu atsakomybę – juk „Vilko valanda“ tikrai ne panacėja, o tik bandymas padėti žengti bent miniatiūrinį žingsnelį.

Vienas geriausių dialogų prie stendo. Ateina mama su paaugliu sūnumi, kuris nudelbęs akis į grindis ir akivaizdžiai geriau būtų bet kur, tik ne čia. Pasikalbam apie neskaitymą, ji prasitaria, jog girdėjusi per televiziją, kad šitą knygą paaugliai gali skaityti. Pasirašinėju ir lyg tarp kitko paklausiu vaiko – kompiuterinius žaidimus žaidi? Linkteli. Puiku, sakau, aš irgi žaidžiu, kai tik turiu laisvo laiko, kapojuosi prie Xboxo. Jums reikėtų pamatyti vaiko veidą. Tarsi saulė būtų plyksterėjusi iš debesų. „Matai, mama“ – sako jis,- „o tu man aiškini, kad aš vienintelis toks“. Kaip įkainoti tokias akimirkas? Neįmanoma.

Rinkodara? Taip, žinoma. Bet tuo pačiu metu – tikra tiesa, kurią pajus bet kuris jautresnis vaikas.

I do really f$%^$%6ing hope, kad jiems patiks “Vilko valanda”.

7. Šiek tiek statistikos. Jauniausiam skaitytojui, kuris planuoja skaityti knygą, buvo dešimt, o vyriausiam, kuris pasiėmė parašą sau gimtadienio progą – 85-eri. Nejuokauju, specialiai paklausiau amžiaus. Jono Basanavičiaus muziejus padovanojo man kalendorių ir perdavė, kad atidžiai skaitys, kaip pavaizduotas knygoje mūsų patriarchas. Žymiausi žmonės, kuriems pasirašiau knygą – Ričardas Berankis (per mamą), europarlamentaras Zigmantas Balčytis, mano vaikystės legenda vartininkas Vaclovas Jurkus (per dukrą jam bus dovana), Ignas Staškevičius, kunigas Ričardas Doveika (knyga keliaus į JAV parapiją, nors aš Ričardą asmeniškai įspėjau, kad dėl sunkiojo Bažnyčios kumščio – knygoje veikiančių skustagalvių Katedros Riterių – skaitantiems kunigams reikalingas humoro jausmas. Jis užtikrino, kad taip ir yra) ir kiti. Bet didžiausi žvaigždės vis tiek buvo mano draugai, bičiuliai, kursiokai ir kolegos. Ir visi kiti, žinoma. Gero skaitymo.

8. Labai daug žmonių linkėjo tolimesnės sėkmės ir sakė lauksiantys „antros…“. Aš ne toks naivus, kaip atrodau, ir suprantu, jog taip pridera sakyti, jog tai elementarus mandagumas, galbūt jiems visai nepatiks pirma ir nuo potencialios antros jie purtys kaip velnias kryžiaus, bet vis tiek pasikartosiu – osom. Jūs patys neįsivaizduojate, kiek teigiamos energijos man pakrovėte. Ačiū!

Knygų mugė oficialiai baigėsi. Padaryta beveik viskas, kas įmanoma ir leidyklos vadovai atsargiai šypsosi žiūrėdami į mane, kaip į retos rūšies vabzdį savo kolekcijoje. Iš vienos pusės – pardavimai tikrai viršijo lūkesčius, iš kitos pusės – ką gali žinoti, ką dar šitas keistuolis sugalvos.

Knygų mugė oficialiai baigėsi. Reklamos kampanija atlikta, galima ir atsipūsti. Pyyypt – neteisingas atsakymas, jūs iškrentate iš žaidimo. Kampanija dar tik prasideda ir visų esamų ir dar būsimų mano mažiausiojo vaiko draugų dar laukia nemažai netikėtumų. O ir iki kitos knygų mugės ne taip ir toli.

Juk Humphrey Bogartas „Kasablankoje“ sakė – tai tik nuostabios draugystės pradžia.

22 comments on ““Vilko valanda” knygų mugėje. Nuostabios draugystės pradžia

Čia yra vieta komentarams
  1. studentas

    norėjau pleistro užnešt 😮

  2. grgns

    Andriau, neskaičiau tavo kūrybos, bet jei rašai kaip tėvas, tai viskas turėtų būt gerai.
    Studentei dukrai daviau paskaityt “Medyje angelas verkia”, sakė, labiau žmogiškos knygos seniai nematė.

  3. Rou

    Koks teigiamas straipsnis, tikrai puiku skaityti tokias mintis 🙂

  4. Vytautas

    Ei, nuostabus aprašymas viso reikalo. O gal bus bent koks vakaras ir Kaune? Nes ne visi galėjo (pvz., dėl išsuktų kojų) atvykt to parašo į mugę 🙂 Ir šiaip, šita knyga turbūt bus pagrindinis kursinio darbo šaltinis kai kuriem studentaujantiem, tai būtų pravartu apie ją, sty(!)mpanką, fantasy ir panašius stuff bent pora žodžių.
    Pagarbiai, žiauriai patenkintas skaitytojas.

    • Andrius Tapinas

      Vytautai, jūsų išsuktos kojos ir Vilko valandos paieškos Kaune kai kuriuose FB sluoksniuose jau tapo legenda 🙂 Esu parašą skoloj, o Kaune tikrai būsim, greičiausiai kažkurį kovo šeštadienį.

      • Vytautas

        Na, gal kokia viena išsukta koja ir persūdžiau, bet taip norėjos knygos, kad leidau sau pabūt drama queen šitoj situacijoj. Svarbu, kad pastebėjo (nors knygos dėl to anksčiau negavau) 🙂

      • Valdas

        Taip taip, aš dar puikiai prisimenu tą parašo pažadą 😛 (nors nežinia ar ir pačiam pavyks ateiti, jei bus pristatymas)

  5. Julius

    Steampunk Vilniaus versija jau yra… Smagu būtų pamatyti ir post-apokaliptinę arba bent kažką link tos pusės… :)))

  6. klaipediskis

    Didziausi sveikinimai, Andriau.. 🙂 tik va galvoju, jei jau kaunieciai “kojas sukinejasi”, kad jus prisikviestu, tai ka reikia mums “nuo pajurio” padaryti, kad musu krastuose pasirodytumet??? 🙂

    • Andrius Tapinas

      Nieko nereikia padaryti, Klaipėda numatyta kovo mėnesio ture po Lietuvą. Jūrinis vėjas man bus labai reikalingas naujam įkvėpimui 🙂

  7. Eglė

    Koks geras straipsnis, su šypsena veide likau perskaičius. Sveikinu su knyga, sėkmės 🙂

  8. Mindaugas

    Perskaičiau. Ok. Reikės nusipirkti ir man 🙂

  9. Raimundas

    Gaila ,kad negalėjau sudalyvauti parodoje, bet Ačiū tau Andriau, už gerą darbą, už knygą, už gražius žodžius, už šitą įrašą tinklaraštyje, vien jau kuris savo nuoširdumu ir nuperka, ir užtikrina tapti paties gerbėju. Rašau tai nuoširdžiai.

  10. Lina

    “Vilko valandą” nusipirkau penktadienio vakare. Gaila, nepavyko gauti autografo – turėjau skubėti namo pas laukiančius vaikus (jie “vilko valandą” dar tik po dešimtmečio skaitys, tai eilė prie autografo jiems neatrodė rimtas pasiaiškinimas:)
    Knygą pradėjau skaityti kitą dieną, paguldžius vaikus pietų miego. Ir laikas sustojo:) namai liko netvarkyti, vakarienei šeima tenkinosi paprasta koše, nes mama negalėjo atsitraukti nuo knygos. Rimtai, nėjau miegoti, kol nepabaigiau. Skaičiau iki 3 . Stipru. Turėčiau keletą pastabėlių ir priekaištų stiliui keliose vietose, kai kurioms mano požiūriu nelabai reikalingoims detalėms, bet tai smulkmenos. Įtraukiantis ir užburiantis rašymo stilius, įtikinami herojai, intriguojanti istorija. Nuoširdžiai laukiu tęsinio:)

  11. Šaras

    Gal kiek padrikai, ale pabandysiu keletą minčių brūkštelt. Parašą ant knygos būt buvę smagu gaut, bet kai e-variantas… 🙂 Galėjau perskaityti vienu prisėdimu, bet kažkaip ištesiau malonumą praktiškai savaitei. Kai šiandien žmona paklausė nuomonės apie knygą- atsakiau paprastai: “Patiko”. Visiškai skirtingos knygos, bet palyginsiu su “Gugiu..”. “Vilko valanda” mane irgi įtraukė ir nukėlė į “jaunesnį mokyklinį amžių”-berods taip buvo rašoma knygų aprašymuose prie sovietų 🙂 Jei reikėtų parašyti įvertinimą- rašyčiau devintuką. Buvo vietų, kurios šiek tiek kliuvo ir man kalbant apie stiliu, bet neįkyriai. Nuoširdžiai tikiuosi, kad knygos leidimas apsimokės Andriui finansiškai ir jis galės mest “svaigt” 🙂 apie ekonomiką ir sės rašyti. Nežinau, ar norėčiau skaityti tęsinį būtent šios knygos, bet dar vieną, o gal ir du panašius nuotykius įveikčiau su malonumu. Belieka banaliai palinkėti, tolimesnės kūrybinės sėkmės 🙂 P.s. O va, vieną knygos egzempliorių galima būtų padovanoti ir Vilniaus “Rožei” 🙂 Čia labai rimtai.

  12. IevaJ

    Vakar pabaigiau 🙂 Pritariu komentatoriams dėl kliūvančio stiliaus (beje, daugiau tų kabliukų antroje knygos pusėje, todėl spėju, kad čia dėl skubos taip), bet jau skaitydama žiūrėjau kiek čia tų puslapių liko ir gailėjausi, kad taip greit baigsis. Tikimės antros, nes pasaulis tikrai per gerai aprašytas, kad liktų tik vienoje knygoje, o ir apie herojus norėtųsi sužinoti daugiau. Nuoširdžiai sveikinu su debiutu. Man kaip didelei literatūros (tiek žanrinės, tiek rimtosios) mėgėjai ir net šiokiai tokiai profesionalei labai smagu, kad lietuviai pradeda rašyti drąsiau, t.y. išbando naujas temas, žanrus, o kai kurie net daro tai taip kokybiškai kaip Jūs 🙂

  13. Povilas

    Knygos (kol kas) dar nenusipirkau, tad negaliu pasakyti, ar patiko, bet kad sudomino – tai tikrai. Turiu tik kiek kitokį klausimą/pastebėjimą – knyga nėra iš pigiųjų, tačiau ją pavarčius ne kokį įspūdį paliko popieriaus kokybė. Gal galėtumėt žmogui, neturinčiam daug supratimo apie leidybą, paaiškinti, kas lemia tokius niuansus – ar autorius turi tame reikale savo žodį, ar viską tvarko leidykla? Tarkim už panašią kainą išleisti “Sostų karai” visai kitaip “vartosi”, kaip ir didelė dauguma kitų knygų. Ar čia buvo pataupyta šitoj vietoj, ar popierius paimtas prototipinis, pagamintas kokiu nors garu varomu aparatu? 🙂

  14. Lola

    Irgi labai laukiam Kaune. VKM teko būti tik ketvirtadienį, kitomis dienomis nebuvo galimybės, taigi prasilenkėm. Tikiuosi, nepraleisti pro akis ir ausis informacijos, kur ir kada Kaune.

  15. Ruta

    emiausi “vilko valandos” ir pradzia intriguoja 🙂 o sekanti knyga gal apie Kauna bus? o galetu…

  16. Ingrida

    Gal bus galima Jus dar kur nors pagauti? Knygą mugėj nusipirkau, o Tamstos, taip nutiko, neteko po to matyti… Būtų tiesiog nuostabu!

  17. Renata

    Seniai neskaičiau taip įtraukiančios lietuvių autoriaus knygos. Jaučiuosi lyg būčiau skridusi virš to Vilniaus – viskas kas buvo aprašyta įsirėžė į smegenis… Nuoširdūs sveikinimai autoriui:)

  18. Vivijablooks

    Andriau, noriu jus nuoširdžiai pagirti. Knyga tikrai labai labai įdomi. Laukiu nesulaukiu tęsinio. Knygų mugė buvo fantastiška. Linkiu sėkmės rašant “Maro dieną”.

Scroll to top