"Paradui vadovausiu aš!" - Ostapas Benderis

Vienas paprastas šeštadienis

Nuotrauka: Martynas Jurkus. Pavadinimas:   “Talk to the hand”

5:30 Trečią kartą skamba žadintuvas. Štai jums ir šeštadienis. Šlepsiu į virtuvę, net ir šuo pramerkęs vieną akį žiūri nustebęs – WTF, buddy? Bet nėra nieko, nuo ko neišgelbės puodelis karštos kavos. Susidedu kompiuterį, keletą knygų ir išvažiuoju.

6:20 Traukinių stotis. FB draugai rekomendavo kelionei į Klaipėdą rinktis ne autobusą, o traukinį. Vien dėlto, kad ten yra rozetės.

6:30 Eilės prie kasų rimtos, atėjus mano eilei – prašau bilieto į vagoną, kur būtų rozetė. Kasininkė įsmeigia į mane plieninį žvilgsnį – „juokaujate turbūt“, iškošia pro dantis. Nesuprantu, kodėl juokauju, bet tiek to.

6:45 Važiuojam, kasininkę kompensuoja palydovė, kuri išskirtinai mandagiai siūlo kavą, arbatą ir visokius sausainius. Rozečių, aišku, nėra.

7:15  Visai sėkmingai rašosi istorija kompiuteriniam žaidimui, baigiamam kurti pagal „Vilko valandą“. Jį kuria ir balandžio mėnesį turėtų pristatyti lietuvių kompanija, sėkmingai gaminanti appsus planšetėms. Nesitikėkime „Dishonoured“, bet vizualiai žaidimas labai gražus. Tiesiog akyse gimsta nauji legato Sidabro nuotykiai ir sprogsta vienas svarbus Vilniaus objektas.

10:00 Pervažoje sutraiškome VW „Golf“. Kadangi dabar jau žinau, jog niekas nežuvo, tai avarija neatrodo tokia tragiška. Traukinys sulaikomas neribotam laikui. Aplink laksto policija, tačiau palydovės nieko nežino ir negali pasakyti, kada pajudėsime.

10:15 Parašau apie tai į FB ir po dešimties minučių paskambina iš Lrytas.lt portalo. Konkuruojantis 15min.lt antraštę keičia keturis kartus per 15 minučių – traukinys partrenkė žmogų, traukinys partrenkė automobilį, traukinys susidūrė su automobiliu, traukinys sumaitojo automobilį.

10:35 Kompiuteris numiršta, paskambinu į leidyklą, kad informuotų knygyną apie užlaikymą ir pasiimu knygą

11:15 Traukinys vėl pajuda. Palydovė kaip kompensaciją siūlo nemokamą arbatą ar kavą, bet iš viso vagono „chaliava“ susigundau tik aš vienas. Be reikalo. Pamirštu, kad arbata traukiniuose patiekiama maždaug 2500 laipsnių temperatūros ir nusideginu liežuvį.

12:40 Klaipėda. Iš traukinio tiesiai į taksi ir į Pegasą. Sniego nei kvapo. Vairuotojas keikiasi ir pypsi, kai prieš pat nosį iš šalutinio iššoka mašiniukas. Netoli antros avarijos. Žiūrim į kaltininką. Daili blondinė, kuri už vairo susikaupusi rašo SMS. „Trys viename“ – pastebi riebų žodį pridėdamas taksistas.

13:05 Beveik laiku pradedu „Vilko valandos“ pristatymą. Klaipėdos paslaugų sektorius neapvylė – prieš dieną užsakytas projektorius ir ekranas atvežtas, sujungtas ir patikrintas. Susirinkę apie 80-90 žmonių, kaip įprasta publika marga – nuo 10-mečių berniukų iki 75+ amžiaus ponių. Berdamas žodžius „stimpankas“, „mp3“, „xbox“, „e-knygos“ šnairuoju į jas, bet klausosi labai atidžiai. Keista.

14:00 Prasideda derybos dėl Klaipėdos antrojoje knygoje. Pastebiu, jog laisvasis Vilnius turi planų Neries-Nemuno keliu susijungti su Mėmeliu. Publika nudžiunga. Prasitariu apie audioknygos galimybes. Sulaukiu netikėtai daug ir įdomių klausimų – nuo knygos pavadinimo kilmės iki lobių ieškojimo.

14:50 Užleidžiu vietą A.Čekuoliui ir kabinete persimetu su juo pora žodžių. Algimantas, kaip visada, nerealus. Per kelias minutes jis spėja pasakyti komplimentą mano aprangai – „išleisti marškiniai ir dviejų dienų barzda labai tinka“, įvaro raudonį knygyno vedėjai: „labai skani arbata. Kokia čia?“ – klausia Algimantas. „Žalia“. „Čia tas pats, kas paklaustų, kokia tai moteris, o aš atsakyčiau – su dviem kojom“ – pastebi Čekuolis. Prisimenam Knygų mugę. „Beata kai puolė mane bučiuoti, galvoju, kas gi čia – gal vyrą paliko“ – toliau šmaikštauja Algimantas.

16:30 Atgal į stotį, šį kartą autobusų. Magistralėje dar spėju užsirašyti kelias į galvą atėjusias siužetines naujos knygos mintis, peržiūriu pirmąjį angliško vertimo tekstą ir sutemus pasižiūriu nuostabų dokumentinį filmą „Jiro dreams of sushi“.

20:00 Didžioji autobuso keleivių dalis važiuoja į oro uostą, jų dar laukia ilga kelionę, o aš griebiu paliktą automobilį ir riedu namo. Just one simple day.

6 comments on “Vienas paprastas šeštadienis

Čia yra vieta komentarams
  1. Mašinistas

    Traukinyje rozečių yra. Ir jos veikia. Galima būtų kreiptis į AB “Lietuvos geležinkeliai” Keleivių vežimo direkciją, nurodant laiką ir vagoną. “Juokavimai” baigtųsi.

    Pelesos str. 10,Vilnius LT –02111,
    Tel. +370 5 269 2054
    Fax. +370 5 269 3944
    E-mail: passenger@litrail.lt

  2. Lola

    Traukinio arbata vadinama “kipitoku” :))) Aišku, užjaučiu dėl nusiplikinimo, bet atminty prisiminimai apie “kipitoką” iškilo.

  3. Adas

    Kolektyvinė pasąmonė, bet šeštadienio vakarą irgi Jiro žiūrėjom

  4. Jurgita

    Jeigu ir Tamstos knygos tokio lygio kaip šitie barbarizmų kupini pezalai, labai užjaučiu žmones, kurie bus priversti jas skaityti – dėl mados, o gal dėl gerai prasuktos reklamos. Prastas esate rašytojas, jeigu kabutėse žodžių daugiau negu jų natūralioje aplinkoje. P.S. Norėčiau pamatyti, kaip numiršta kompiuteris. Kaip žmogus, ar kaip kas kokia juodoji gulbė? Gal geriau “nudvesia”? Būtų išraiškingiau ;))))

    • Varna

      Reikėtų Jums pasiskaityti filosofinius tekstus, tada gal pastebėtumėt kokios iškalbingos yra kabutės, pasvirai parašyti žodžiai bei išraiškinga retorika. Ah, bet greičiausiai sakysite, kad filosofija yra tik plepalai, tuomet iš anksto labai gaila, kad tamsus ir nelankstus Jūsų protas pamiršta mandagumą, katras yra labai galingas dalykas (W. Benjamin tam skiria puslapėlį savo „Nušvitimuose“). Tikiuosi, kad Jūs savo tokius „nušvitimus“ ateity apgalvosit ir kitą kartą nesimėtysit taip tiesmukiškai, kaip papuola. . . Daug yra didžiųjų skaitovų, o kritikų randas dar didingesnių už visus Lietuvos (ypačiai naujus) rašytojus! Tik gaila, kad savo tokiom „kritikom“ pačia kritika nelabai užsiima.

  5. uot

    rozetes yra kiekviename vagone, tame atseit kupe, taciau kol nepaprasai – neijungia. nezinau kodel taip, gal namo nesasi elektra? ar taupo rozetes, kad nenudiltu nuo kistuku?

Scroll to top