"Paradui vadovausiu aš!" - Ostapas Benderis

Tailandas – Vietnamas 2013. Pasiruošimas ir kelionė

Mažas baltas krabas prabėgdamas paplūdimiu nustebęs pasižiūri į mane tarsi sakytų – o tu, bičiuli, iš kur čia atsidūrei?“. Aš irgi jaučiuosi nustebęs – man žadėjo jūrą, o jos čia nė padujų. Nors gal man jau vaidenasi po pustrečios paros kelionės…Visai galimas dalykas.

Nuo kelionės ir pradėsiu.  Kai vasario mėnesį „Qatar Airways“ paskelbė apie bazės Varšuvoje atidarymą ir šventines bilietų kainas į Aziją, ilgai laikiausi ir tik siuntinėjau pranešimus draugams. Bet vis dėlto širdis neatlaikė ir į pašto dėžutę įkrito du bilietai į Bangkoką, kurių vienas kainavo kiek daugiau nei 1000 litų.

Nuodėmės verta kaina, tačiau su keletu kabliuku – išskridimas iš Varšuvos ir naktinis sustojimas Dohoje – QA hube.

Ir čia iškyla pirmas klausimas. Iš Vilniaus į Bangkoką su kokiais Finnair ar Lufthansa gali nuskristi už 2500 litų, jeigu labai pasiseks, galbūt už 2000. Ar tas sutaupytas tūkstantis (skrendant dviese – du) vertas vargo ir nepatogumų? Aiškaus atsakymo nėra. Vieni pasakys, kad tikrai vertas, kitiems toks maršrutas sapnuosis košmaruose. Turbūt priklauso nuo požiūrio į skrydžius ir oro uostus – jeigu jums jie atrodo kaip neišvengiamas blogis, o kelionė prasideda tik įžengus į viešbutį, tuomet tas tūkstantis gal vertas reliatyviai mažiau. Bet man kelionė prasideda išėjus iš namų, labai patinka skrydžiai ir dar labiau dideli blizgantys ir pašėlusiu ritmu gyvenantys oro uostai, priimantys ir išleidžiantys tuos, kuriems nesisėdi vienoje vietoje.

Nusistačius atskaitos tašką ir datas prasidėjo sudėtingiausias, bet ir maloniausias procesas – kelionės planavimas. Visų pirma, reikėjo apsispręsti, kur norime nuvažiuoti per kelionei skirtas 16 dienų. Toks sąlyginai neilgas laikas gan smarkiai apribojo pasirinkimus.

Iš pradžių dėliojau maršrutą Tailandas – Kambodža – Vietnamas, tačiau pasikonsultavęs su daug keliaujančiais ir pasiskaitęs kelionių forumus supratau, jog tokiu atveju praleistume daug laiko autobusuose – lėktuvuose ir ne kažką pamatytume. Kambodža atkrito. Po to atkrito ir dalis Vietnamo, kadangi teko rinktis – Šiaurės ar Pietų Vietnamas ir smarkiai nesiblaškyti. Pasirinkau Šiaurę. Tada pridėjau dar kelias dienas Bangkoke ir Koh Samui saloje, kuri turėjo padėti aklimatizuotis po ilgos kelionės.

Skaičiuojant valandomis visas pasiruošimas kelionei užėmė kokias kelias savaites, kadangi viską dariau pats (beveik niekada nesinaudoju kelionių agentūrų paslaugomis) ir dariau nuosekliai. Tikrinau viešbučius pagal atsiliepimus, analizavau jų vietas miestuose, derinau nakvynes oro uostų viešbučiuose su ankstyvais skrydžiais, dėliojau geriausių restoranų ir barų dešimtukus, lyginau skirtingas ekskursijas ir panašiai. Man patinka labai išsamiai pasiruošti kelionei. Aišku, galbūt šiek tiek dingsta tas spontaniškumas, kai turi tik kuprinę ant pečių ir nežinai, kur šią naktį galvą padėsi, bet tokios „open ended“ kelionės yra gerai, kai turi daugiau laiko. Kai brangi kiekviena valanda, norisi kuo geriau ir efektyviau pasiruošti iš anksto, kad tos valandos nenueitų veltui.

Maršrutas kelis kartus buvo dėliojamas, kaitaliojomas, taisomas, talpinamas į TripAdvisor forumus prašant patarimų, kol galiausiai finalizavosi štai taip:

2 dienos Koh Samui

9 dienos Vietnamas (Hanojus)

3 dienos Bangkokas

Didžioji dalis laiko ir pinigų turėjo būti skirta aktyviam pažintiniam poilsiui, o nakvynes užsakinėjau remdamasis principu, kad būtų lova, dušas ir kondicionierius. Nors važinėdamas į pokerio turnyrus dažnai gyvendavau penkių žvaigždučių viešbučių ir suprantu tokių isteblišmentų kaip Wynn ar Hilton privalumus ir trauką, tačiau man vis tiek tai yra vieta, į kurią aš grįžtu vėlai vakare, be pulso nukrentu ir anksti ryte išeinu. O ko tada reikia – lovos, dušo ir kondicionieriaus.

Su pirmomis problemomis susidūriau iš karto bandydamas suvokti, kaip geriausiai nuvykti į Varšuvą. Savo mašina važiuoti nenorėjau, skristi brangu, o autobusų laikai nėra labai patogūs. Galima važiuoti naktiniu autobusu, bet turint omeny, kad laukė dviejų parų kelionė, šitas variantas irgi nelabai tiko. Bet visada galima nušauti du zuikius. Pavyzdžiui, pernakvoti Varšuvoje ir dar apžiūrėti senamiestį, kuriame dar nei karto neteko būti.

Išvažiavome iš Vilniaus po pietų ir dešimtą vakaro atsiradome Varšuvoje. Autobusas pakankamai patogus, yra Wifi ir elektros rozetės, tai ko daugiau reikia. Tik žaisti pokerį nėra labai patogu, nes Wifi trūkinėja ir nervina, kai gavęs gerą kortą lieki be ryšio.

Autobusas važiuoja tik su vienu sustojimu Kaune, tad verta iš anksto pasirūpinti gėrimais ir užkandžiais. Varšuvoje apsigyvenome hostelyje prie stoties, atrastame ir gerai įvertintame booking.com ir dar spėjome paragauti skanių meksikietiškų sparnelių ir lenkiško alaus. Veržiausi išbandyti fliakus, bet, deja, likau be jų. Grįžus į hostelį paaiškėjo, kad liksim dar ir be vieno iš būtinų komponentų – dušo, kadangi įvyko vandentiekio avarija ir pusė Varšuvos liko be karšto vandens. Na, ką darysi. Hostelio darbuotojai užtikrino, kad ryte vanduo tikrai bus, bet žinodami, jog „Varšuvos vandenys“ dirba ir pažadus vykdo panašiai kaip ir „Vilniaus vandenys“ neskubėjome tuo tikėti. Taip ir nutiko – nei ryte, nei prieš pietus karštas vanduo taip ir neatsirado.

Kitą rytą neskubėdami pasivaikštinėjome po centrą ir senamiestį. Varšuva tikras didmiestis, didžiuliai dangoraižiai, vis dar jaučiamos futbolo čempionatų pasekmės ir galybė mokinių ekskursijų iš visos Lenkijos, matyt, taip baigiančių mokslo metus. Jos gerokai apsunkino ir lobių paieškas (buvau nusprendęs kiekvienoje šalyje surasti bent po vieną lobį). Palindus po tiltu ir registruojant radinį ūmai iš visų pusių sugužėjo gal trys ekskursijos ir teko ilgai palaukti, kol sugebėjau grąžinti lobį į savo vietą.

Taksi nuo centro iki oro uoste kainavo apie 25 litus ir įlipę į lėktuvą pradėjome pažindintis su išgirtosiomis „Qatar Airways“. Pirmas įspūdis – įgulos narių vos ne daugiau nei keleivių. Lėktuvas ne pustuštis, o apskritai beveik tuščias. Rinkis kokią nori vietą ir gulkis bet kurioje pozoje. Stiuardesės super mandagios, filmų ir pramogų pasirinkimas asmeniniame ekranėlyje įspūdingas, o štai maistas nuvylė – iš geriausių pasaulio avialinijų tikėjausi šiek tiek daugiau nei standartinio beskonio paketo.

Mūsų persėdimas pagrindiniame Kataro hube – Dohoje, tačiau čia teks praleisti naktį. Ir ją praleisti reikės oro uoste, mat lietuviams reikia Kataro vizos, ji nėra pigi ir pakankamai sudėtingai gaunama, tad atskridus prieš vidurnaktį, o išskrendant kitą vidudienį telieka oro uostas. Pasinaudojame keliautojų patarimais ir užsisakome dvi vietas oro uosto Oryx lounge. Kaina – 40 dolerių, bet čia nemokamas internetas, nemokami valgiai ir gėrimai, dušai ir keliasdešimt štai tokių kėdžių, ant kurių įsitaisius galima visai neprastai nusnausti.

Minusas – daugiausiai gali būti šešias valandas, registracijoje pažymimas tavo boarding pasas. Atėjus į Oryx čia pilna žmonių, tačiau po truputį lounge ima tuštėti ir pavyksta nugriebti dvi miegojimus skirtas kėdes. Labai įdomi alkoholio sistema – jis nemokamas, bet tik iki antros valandos ryto ir jo niekur nėra. Turi prieiti prie virtuvės durų, pasižiūrėti į akis ten rymančiam patarnautojui ir pasakyti, ko nori. Ir taurė akimirksniu tavo rankose. Bet reikia prašyti ir žinoti, kur prašyti, todėl nemažai sutrikusių keliautojų klausinėjo vienas kito – ei, o iš kur gi tu viskio gavai?

Mano ūgiui net ir miegamosios kėdės yra mažokos, tylos čia irgi nerasi – pokalbių nuotrupos, barškinami indai, visa laimė, kad bent nėra pranešimų apie skrydžius. Bet pavyksta snūstelėti kokias keturias valandas ir anksti tekanti Kataro saulė atranda mane jau duše. Vėlgi reikia atrasti patarnautoją, kuris trinasi aplink tualetus ir valo vos ne po kiekvieno kliento aptarnautojo ir pasakyti, kad nori pasinaudoti dušu.

Gauni kabiną, rankšluostį ir netgi dantų šepetėlį ir mini pasta. Nice.

Būdami sąžiningi ir suskaičiavę šešias valandas traukiame prie išėjimo, bet registratūroje atiduoda mano boarding pasą ir pasako, kad dar turime valandą. Šiaip jau greičiausiai teisūs tie, kurie sako, kad nelabai kas ten tikrina, kiek tu laiko prabūni Oryx – nes po tos valandos galėjome prasėdėti dar kad ir tris, nelabai kas kreipia dėmesio. Bet nepiktnaudžiaujame ir įsitaisome ant kėdžių pačiame oro uoste.

Dohos oro uostas savotiškas – kadangi jis veikia visą parą, tai jame stovi galybė kėdžių, niekur nemačiau tiek daug. Bet kėdės nėra labai patogios, o ir žmonių srautas bei pranešimai nepadeda sumerkti akių. Tiesa, yra dar vadinamosios tylos zonos, bet ten beveik visos prailgintos kėdės užimtos, tad sakyčiau, kad Oryx lounge nakvojantiems Dohoje yra geriausias variantas ir nebloga investicija. Keista, kad visame oro uoste nėra nei vieno apynormalio restorano, tik dvi fast foodo užkandinės ir Costa kavos kioskas.

Sulipam į lėktuvą, kuris dar tuštesnis nei ankstesnis. Matyt, Kataro šeichams nelabai rūpi, ar jų lėktuvai pakankamai užpildyti, jiems svarbiau, kad pačios avialinijos būtų laikomos geriausiomis pasaulyje (beje, šiemet QA praleido į priekį Emirates, tad Katarui reikės pasukti galvą, kaip kovoti su nekenčiamais konkurentais).

Skrydis malonus, stiuardesė supainioja mano prašymą nemaišyti nedėti ledo į viskį ir nemaišyti jo su kola ir atsiprašinėja taip ilgai ir nuoširdžiai tarsi būtų mano šunį pervažiavus. Jau „teisingą“ gėrimą atnešęs stiuardas pastebi, kad jis irgi geria viskį tik taip – neat – ir atsidusęs pripažįsta, kad moterims visuomet sunku suprasti tokias nedideles, bet svarbias detales.

Bangkoke nusileidžiame jau po vidurnakčio, skrydis į Koh Samui šeštą ryto, tad užsakiau viešbutį pačiame oro uoste. Ir čia prasideda nesusipratimai. Viešbutis (tiksliau, net ne viešbutis, o Day Rooms, kuriuos užsisakai keturioms arba šešioms valandoms) yra uždaroje zonoje, o informacijoje mane patikina, kad turime praeiti pasų kontrolę, pasiimti lagaminą ir tada pasidarę naują check-iną atsirasti viešbutyje. Na, OK. Nelaimingas sutapimas – atskrenda dar keli lėktuvai ir eilės prie Visa-on-Arrival susidaro visai nemažos. Norint gauti vizą reikia sumokėti 1000 Tailando bahtų (apie 30 dolerių), užpildyti anketą ir turėti nuotrauką. Viską pasidaryti ir nusifotografuoti galima ir vietoje arba dar paprasčiau prieiti prie staliuko ir paslaugus tailandietis viską padarys už tave – nufotografuos, užpildys anketą. Tik tai kainuos 100 batų.

Atstovime eilėje ir pasiėmus lagaminą laikrodis jau rodo pusę dviejų. Keliaujam registruotis kitam skrydžiui ir hello – visi langeliai uždaryti ir atsidarys tik pusę penkių. Bandau vėl aiškintis su informacija, bet lieku nieko nepešęs – niekaip kitaip į viešbutį nepateksiu. Patarimas – jeigu esate tranzitiniai keleiviai, tada toks viešbutis jums tinka, o jeigu turite du nesusijusius skrydžius geriau paieškoti kitų nakvynės variantų, arba skristi be registruoti bagažo, arba tiesiog palikti jį suktis ir tikėtis, kad ryte pavyks surasti.

O mūsų nuotaika šiek tiek sugenda, vis tiek antra para be normalios lovos, bet ją greitai pataiso visą parą veikiančio restoranėlio tailandietiška sriuba – tiršta, karšta ir aštri, nors besišypsanti padavėja tvirtino, kad „not spicy, not spicy“.

Skaitome knygas, lūkuriuojame ir atsidarius registracijai papusryčiaujame dar viename lounge, priklausančiame Bangkok Airways. Pajuokauju, kad tuos tapsim oro uostų lounge ekspertais. Eidami į lėktuvą pamatome nuostabaus grožio Bangkoko saulėtekį ir po valandos jau leidžiame Koh Samui.

Po pustrečios paros atvykome…

Kitame įraše apie Koh Samui ir Bangkoką, o trečiajame apie Vietnamą. 

10 comments on “Tailandas – Vietnamas 2013. Pasiruošimas ir kelionė

Čia yra vieta komentarams
  1. skaitovas

    Labai įdomu, kodėl pasirinkote į maršrutą įtraukti Koh Samui. Mes ėmėm truputį plačiau Tailandą (turėjom gerokai daugiau dienų), tai Koh Samui buvo mažiausią įspūdį palikusi vieta, bent jau centrinė jos dalis. Taip pat įdomiai atrodo Bankoko pasilikimas kelionės pabaigai – visgi didelis ir karštas (tiesiogine prasme) miestas truputį vargina. Bet kuriuo atveju laukiam tolimesnių įspūdžių, gal juose paaiškės, kodėl taip buvo pasirinkta ir įspūdžiai bus priešingi. 🙂

  2. Spragėsis

    Labai šaunus tekstas, su nekantrumu laukiu tesinio 🙂

  3. Kamile Vanagaitė

    Tikrai smulkiai aprašytas, įdomus pasakojimas. Lauksim tolimesnių įspūdžių:)

  4. Petras

    Lietuviškai Bankokas. BanKokas, kuriame nėra jokios g 🙂

  5. hah

    Mes taip pat papuolėm ant akcijų kurias siūlė fly emirates dar vasarį. beja po jų paleido akcija qataro oro linijos. warsuva – dubajus – hong kong’as bilietai 1050lt. tarp skrydžio dubajus – hong kongas buvo 9h tarpas. fly emirates pagal naujus eu (mat gal nori būt labai vakarietiški ) reikalavimus esant tarpui tarp skrydžių 8h suteikė nakvynę *** viešbutyje su pusryčiais ir t.t.

  6. arnoldas asauskas

    Nelabai mėgstu tuos oro’uostus: kad ir kokie kartais jie būna modernūs ir gražūs, visada jauti BigBrother žvilgsnį ant savo pliko pakaušio :).

  7. BlueBird

    Dauguma skrendančių nori iškart aplankyti kelias šalis, bet kodėl nepasiėmus 3 savaičių ir nepakeliavus po šiaurinį bei pietinį Tailandą. Tailande keliauti gana paprasta, sėdi į naktinį traukinį ir vakare palikęs Bangkoką, ryte gerai išsimiegojęs atsiduri Chiang Mai, plius apžiūri džiungles, sutaupai viešbučiui skirtus pinigus ir nukeliauji 1000 km. Šiaurinis ir pietinis Tailandas labai skiriasi. Kaip ir pietų Tailando salos, vakarinės yra gražesnės už rytines. Mano pasiūlymas naujokams, pirmą kartą skrendantiems į Aziją, būtų skirti visas atostogas vien Tailando tyrinėjimui, o jau sekančioje kelionėje aplankyti Malaiziją, Singapūrą, Vietnamą ir Kambodžą. Tokioje kelionėje būtų daug kontrastų ir tikiu, kad kelionė būtų tokia pat įspūdinga kaip ir pirmoji kelionė po Tailandą.

    • skaitovas

      Mes taip ir darėm, tačiau manau, kad čia “skonio” reikalas kaip keliaut – vieni mėgsta daug aprėpt vienu ypu, kiti – labaiu įsigilint. Dar kiti tiesiog neturi daug galimybių/laiko daug ir dažnai keliaut, todėl per vieną kartą nori pamatyt daug..

  8. Toma

    Sveiki!
    Mane domina ta dalis apie visa on arrival. Rasete, kad atostogos truko 16 dienu, o visur skelbia, kad ta viza suteikiama tik 15 dienu. Ar zinote, ar i tas 15 dienu ieina skrydzio dienos? Isskrendam lap 4 vakare tai Bankoke busim tik 5 diena, o griztam 19, bet skrydis 2 nakties. I ambasada prisiskambinti neina. HELP!

    • Andrius Tapinas

      Mes pirkome vizas du kartus, nes jos galioja tik vieną kartą, o į Tailandą įvažiavome du kartus. Viza galioja 15 dienų nuo tada, kai yra įdedama į pasą. Jeigu jums įdės ją lapkričio 5 dieną 11 valandą ryto, tai ji galios iki lapkričio 20 11 valandos ryto, kitaip tariant iki 11 valandos ryto jūs turite būtų praėję pasų kontrolę ir “išvykę” iš Tailando

Scroll to top