"Paradui vadovausiu aš!" - Ostapas Benderis

Koh Samui 2013. Saulėlydžiai, kokteiliai ir skorpionai

Pirmojoje dalyje išdėsčiau visas neįdomybes, dabar galiu pasidalinti įspūdžiais ir apie pačią kelionę.

Tačiau iš pradžių du disclaimeriai:

  1. Už jokius linkus ar rekomendacijas jokios naudos negaunu, tai mano asmeninė nuomonė ir ja kliaujatės at your peril 🙂
  2. Paniurzgėjimai, nusivylimai ar nepatikimai yra kiekvienos kelionės dalis, bet iš anksto pasakau – man patinka visos kelionės ir visos šalys, man patinka keliauti jau nuo to momento, kai uždarau namų duris, o visa kita tik detalės, kurios galbūt galėjo būti geresnės, bet bendro kelionės džiaugsmo jos netemdo.

OK, pirma stotelė Koh Samui. Pasirinkau ją kaip trumpą atgaivą po ilgos kelionės ir galimybę prisitaikyti prie pasikeitusio laiko ir klimato. Ar verta buvo dėl dviejų dienų skristi į Samui, juk prisitaikyti galėjau ir Bankoke kur nors prie baseino? Manau, kad verta net ir dėl tų dviejų dienų.

Į Samui skridome su dviem aviakompanijomis – patogiąja (Bangkok airways) ir pigiąja (Air Asia). Kainos skirtumas net keturi kartai – $120 ir $30, bet yra dar keli svarbūs momentai. Patogioji kompanija skraidina iš to paties oro uosto, į kurį atskridome, o pigioji atskraidina į kitą oro uostą (Don Muangą), iš kurio ryte turėjome išskristi į Hanojų. Bet – Patogioji atskraidina tiesiai į Samui, o su pigiąja turi plaukti keltu, važiuoti autobusu ir išskristi iš Suratthani oro uosto. Šitą kombo galima įsigyti iš karto perkant aviabilietus, bet nerekomenduoju to daryti. Kodėl – vėliau.

Daug kas sako, kad Samui = Turkija. Resortai ir restoranai ant jūros kranto ir panašiai, todėl geriau rinktis Koh Phanganą, kuris dar kol kas ne toks apstatytas. Buvo tokia mintis, bet Phanganas dar sunkiau pasiekiamas – atvažiavus į Samui dar reikia derintis prie kelto į Phanganą laikų, tad pasirinkome Samui ir turiu pasakyti, kad per tas kelias dienas jokių Turkijų nepatyrėme.

Savaime suprantama, kodėl. Negyvenome resortuose, nesirinkome populiariųjų Chaweng ar Lamai paplūdimių, o apsistojome mažiau lankomoje salos šiaurėje – Bang Po.

Per Airbnb susiradau ir užsakiau bungalą, kuris turėjo du privalumus – stovėjo tiesiai ant jūros kranto ir kainavo $22 nakčiai. Minusai – duše šiek tiek dvokė pelėsiu ir lovos buvo tikrai kietos. Viskas labai paprasta – lova, dušas ir kondicionierius. Bet ko daugiau reikia? Jei kada galvosite apie spartietišką nakvynę ant jūros kranto rekomenduoju – BeachFront Bungalow.

Atskridę išvengiam pirmųjų įkyriųjų taksistų bangos, pasiimam oficialųjį, nors ir tas nepigus – beveik $25 iki mūsų pliažo ir aštuntą ryte pasidėjęs daiktus jau bėgu maudytis į jūrą, bet kaip ir sakiau – nustembu ne mažiau nei mane pamatęs krabas.

Jūros tai nėra. WTF?

Tiksliau ji yra, bet Bang Po paplūdimys šiuo metu laiku toks seklus, kad galima bristi, bristi ir pavargti, bet vanduo bus tau iki kelių. Maudytis vis tiek noriu, todėl atsiguliu vandenyje ir imituoju plaukimą. Vanduo toks šiltas, kokio dar niekada niekur nesu matęs.

Po to apsiperkam vietinėje parduotuvėlėje, paprašome šeimininkų užsakyti mums pasiplaukiojimą kitą dieną ir nuovargis padaro savo – krentame kaip užmušti į lovas. Tikras lovas, kad ir kokios kietos jos būtų.

Prasibundam vakarėjant, iškišu nosį į lauką – ehei, jūra grįžo. Dabar jau vandens iki juosmens, galima ir vieną kitą grybšnį padaryti.

Šalia yra trys ar keturi restoranai, visi ant kranto, pasirenkam ryškiausiai šviečiantį ir pasimėgaujam puikiu vaizdu, puikiu aptarnavimu, puikiu maistu ir kokteiliais. Kainos gerokai žemesnės nei Lietuvoje.

Kitą rytą reikia anksti keltis važiuoti į turą, tad dar kartą išsimaudau, kad jau taip ir pirmoji diena baigiasi.

Ankstyvas kėlimasis mus lydėjo visų atostogų metu, nebuvo dienos, kai galėjom pamiegoti ilgiau nei iki aštuonių ir galų gale Rasa net ėmė protestuoti – „aš net dirbdama galiu savaitgaliai ilgiau pamiegoti“. Bet aš klausiau jos, ar nori aktyvaus poilsio, ar gulimojo. Štai čia aktyvus poilsis, kai keliamės su gaidžiais. Ar ten su kokiais nors varanais ir iguanomis. Arba krabais.

Ryte sutartu laiku prisistato mūsų gidas – keliausime snorkelinti, bet kadangi neturistinis sezonas, jo autobusiuke esame tik keturiese. Mes dviese ir pagyvenęs expatas amerikietis Polas su savo tailandiete žmona. Polas kariavęs Vietname, turi griežtą nuomonę apie dabartinę pasaulio santvarką, apie Obamą, Fox news televiziją, Tailando imigracijos departamentą ir arbatpinigius. Jo žmona Pupi tokios griežtos nuomonės neturi ir paprastai visur pritaria vyrui. Polas jau keliolika metų gyvena Samui, amerikietiškos pensijos jam pakanka per akis ir dėl nieko labai smarkiai jis nesuka galvos.

Pralekiam nuo šiaurinės iki pietinės salos dalies, išlipam ir restoranėlyje gurkšnodami kavą susipažįstam su savo gidu – Andre. Jis kilęs iš Tasmanijos, Australijos kariuomenės veteranas, gydytojas, turintis savo kliniką ir taip pat globos namus. Septynis kartus išsiskyręs, turintis labai daug vaikų ir darantis buvusių žmonų susitikimo vakarėlius, kurių metu jos stebi, ar kiekviena gauna iš jo po lygiai. Jo dabartinė žmona – irgi tailandietė tokiuose susitikimuose nedalyvauja. Žodžiu, spalvinga asmenybė.

Sėdam į motorinę valtį ir išplaukiam. Tačiau ne į populiarųjį Ang Thongo Marine parką, kur plaukia didieji turistų prikimšti laivai, o į atokesnę Koh Tan salą, kurios didžioji dalis priklauso tam pačiam Andre ir jis ten stato paprastus bungalus, skirtus norintiems pabėgti nuo Samui bruzdesio.

Diena atrodo saulėta ir šilta, tik išplaukus Andre paduoda alaus skardines ir pasiima vieną sau, tuo pačiu pasakodamas istorijas apie savo klientus – turtingus rusus, kurie susižavėjo tais atokiais bungalais, nusprendė persikelti iš savo „Four Seasons“ resorto ir paklausė kainos. Andre pasakė, jog naktis kainuoja 320 bahtų (apie $10), bet rusai, matyt, ne taip suprato, nes pradėję skaičiuoti pinigus pamėgino jam įkišti šimtą kartų daugiau, kad jau jie pripratę prie tokių kainų.

Stabtelim dar vienoje mažytėje saloje, pasivaikštom, Andre tuo metu mikliai paruošia vaisius ir sumaišo romo kokteilius, o po to pasiekiam snorkelingo vietas, dedamės kaukes ir neriam vandenin.

Įvairiaspalvės žuvytės, akmenys, koralai – labai gražu. Išneriu ir girdžiu, kaip Andre ginčijasi su Polu dėl imigracijos departamento veiklos, o Pupi juos ramina. Vėl paneriu ir nieko nebegirdžiu. Atrandu povandeninį akmenį, ant kurio galiu atsisėsti iki kaklo vandenyje ir pailsėti. Nusiimu kaukę ir matau atplaukiantį prie manęs Andre, kuris iškėlęs ranką man neša alaus skardinę. Va čia tai penkių žvaigždučių servisas.

Praalkę apiplaukiam salą ir kitoje pusėje randame bungalų apsuptą restoranėlį paplūdimyje.

Pietūs jau laukia – saldžiai aštrūs užkandžiai, spring rollai ir viena mano skaniausiu valgytų keptų šviežių žuvų. Tačiau didžiausią įspūdį palieka prie vieno iš bungalų narvelyje įsitaisęs kalbantis paukštis, kuris gali ne tik pasisveikinti, bet ir pasiūlyti išsinuomoti bungalą ir pasakyti jo kainą. Bungalowws forr rent, siiix hundred baaht, kar kar.

Po pietų prasivaikštom iki budistų šventyklos, vėl plaukiam snorkelinti ir po to jau dairydamasis į dangų Andre paragina mus grįžti į laivą, mat artėja audrą. Parlekiam krantan ir netgi dar gaunu “pavairuoti” 🙂

Bet turas dar nebaigtas – Andre dar pasiūlo užlėkti į gyvačių fermą. Ture to nenumatyta, bet ir pats turas nėra standartiškas – jautiesi lyg keliautum su draugu, kuriam svarbu, kad tu pamatytum, kuo daugiau. Andre susitaria dėl privataus šou su gyvatėmis ir skorpionais, jis nieko nekainuoja, bet mes jau nepagailime arbatpinigių.

Visų pirma todėl, kad skorpionus mums uždėjo ant veido, o dar labiau todėl, kad juos nuėmė.

Turas baigiasi, bet Andre dar mūsų nepaleidžia, apžiūrim jo kliniką ir sutariam pavakarieniauti. Kokteiliai ir alus liejasi laisvai, paragaujam ir krokodilo, ir varlių, ir krabų, daug sužinom apie tajų kultūrą ir bandymus prie jos pritapti, kai esi baltasis ir nuteki į pasiturinčią ir ambicingą šeimą. Netyčia imame kalbėtis apie pokerį ir Andre labai nusivilia, kad jau rytoj išvažiuojam ir negalėsiu sudalyvauti viename kitame nelegaliame turnyre, kuriuos vykdo Samui resortai. Et…

Apie TonyG turime skirtingas nuomones ir išsiskiriame sutarę nesutarti.

Nuostabi diena ir visiems, kurie viešės Samui, rekomenduoju užsisakyti Andre rengiamus kruizus – Island Hoppers Samui. Jie tikrai kitokie nei skirti masiniam turistui ir daugiau nei verti savo kainos – $45. Andre organizuoja ir kitus kruizus, jei dar grįšime į Samui, būtų įdomu išbandyti romantišką vakarą su laužais negyvenamoje saloje. Tik dviems 🙂

Kitą dieną jau dedamės daiktus kelionei atgal į Bankoką, atsisveikinam su šeimininkais ir lekiam prie kelto. Kombinuotą bilietą: keltas plius autobusas iki oro uosto nusiperkam vietinėje agentūroje ir štai todėl neverta pirkti jo iš Air Asia, nes čia galėjime paderinti laikus ir nestypsoti penkias valandas oro uoste. Be to, ir pardavėjas agentūroje labai žavingas.

Dar spėjame išbandyti kojų masažą ir žvelgdami į tolstančią Koh Samui keliamės atgal į žemyną.

Riedam į oro uostą ir vėlai vakare jau vėl Bankoke, tik kitame oro uoste. Vėl užsakytas viešbutis pačiame oro uoste, tik šį kartą jau išėjus iš oro uosto. Viešbutis labai geras, kadangi skrydis į Hanojų ankstyvas, jis idealiai tinka keliaujantiems per Don Muangą.

„Air Asia“ skraidina pigiai ir tiksliai, šiek tiek panašu į „Ryanairą“, bet visi kur kas malonesni ir be to, tavo vietos sužymėtos, tad nereikia stovėti eilėse ir grūstis į lėktuvą. Hanojuje mus pasitinka vairuotojas ir kol jis baisingai pypsėdamas lekia į miesto centrą yra laiko apgalvoti stereotipus, kuriuos esu girdėjęs apie Vietnamą ir jo žmones.

Paskaičius forumus ir pasiklausius patarimų gali susidaryti skirtingos nuomonės:

–         Vietnamas tai rojus žemėje, kuriame nuostabi gamta, puikus oras, daugybė gražių vietų ir neįtikėtinai mažos kainos.

–         Vietnamas (nors gal labiau Hanojus) nėra itin saugi vieta turistams, geriau nevaikščioti pėsčiomis sutemus ir visi vietnamiečiai norės tave apgauti ar įkišti nereikalingą prekę – pradedant taksistais ir baigiant vietinės reikšmės Benderiais, kurie pripuolę esą pataisys tavo bato atplyšusį padą ir pareikalaus pinigų.

–         Hanojus tai miestas, kuriame neįmanoma pereiti gatvės dėl neįtikėtino motorolerių kiekio ir galima labai greitai apkursti nuo jų blerbimo ir pypsėjimo.
Stereotipai stereotipais, bet atėjo metas viską patikrinti patiems. Apie tai – kitame įraše.

2 comments on “Koh Samui 2013. Saulėlydžiai, kokteiliai ir skorpionai

Čia yra vieta komentarams
  1. Laura

    Super įrašas 🙂 mes ruošiamės vykti rugpjūtį. Dabar sukame galvas nuo ko vertėtų skiepytis. Ar Jūsų šeimyna nuo kažko skiepijosi?

    • Andrius Tapinas

      Ne, Laura, mes nesiskiepijom, bet ir labai smarkiai po džiungles ir kitas atokias vietoves nesidavėm. Didiesiems miestams ir turistinėms vietovėms Vietname ir Tailande skiepų tikrai nereikia. Nebent dėl šventos ramybės 🙂

Scroll to top