"Paradui vadovausiu aš!" - Ostapas Benderis

DNB banko krepšinio verslo analitikai: klounai ar munduro skalbėjai?

Pagaliau pasitaikė proga pasižiūrėti pagrindinės DnB analitikės Jekaterinos Rojakos ir krepšinio elito visais būdais endorsintą analizę, kurioje mėginama įteigti, kad krepšinio verslas ir rėmimas yra visiškas nerealus dalykas, atnešantis 40% grąžą ir generuojantis šimtus milijonų litų. Žiniasklaida suvalgė pateiktą medžiagą kaip kambarinis šunelis sulapnoja į dubenėlį jam padėtus konservus. Be didesnių klausimų.

Šiaip J.Rojakos įžvalgos dažnai būna taiklios ir pagrįstos, bet šį kartą likau labai nustebęs – arba tai kažkokia klounada ir primityvūs viešieji ryšiai, arba desperatiškas DNB bandymas savo valdžiai pasiaiškinti, kodėl jie jau tiek metų skiria pinigų krepšiniui.

O dabar paanalizuosiu analizę. Ji prasideda nuo grandiozinio argumento, kad krepšinis Wikipedijoje yra labiausiai iš visų sporto šakų skaitomas straipsnis ir populiariausias sporto puslapis.

Atsiprašau? Čia analitiko argumentas, kuris pagrindžia sporto šakos populiarumą? Wikipedijos straipsnis, kuris prasideda žodžiais „krepšinis tai sportas, kurį žaidžia dvi komandos po penkis žaidėjus stačiakampėje aikštelėje“?

DNB patogiai nutyli ir šaltinį, kuriuo jie remiasi – štai visas straipsnis, kuriame dar ir pateikiami argumentai, kodėl toks metodas yra faktiškai niekinis. Na ir imtis taip pat labai tokia solidi – vidutiniškai 7337 unikalūs lankytojai per dieną. Rimta. Pasaulinio lygio argumentas.

Toliau kalbama apie tai, kad Lietuvoje krepšinis yra populiariausia sporto šaka, bet su tuo niekas ir nesiginčija. Vėliau gudriai skaičiuojamas sirgaliaus krepšelio indeksas ir parodoma, kaip jis per trylika metų pakilo. Kitaip tariant – krepšinis taip apsuko sirgaliaus galvą, kad jis dabar išleidžia du kartus daugiau. Er…o galbūt tiesiog alus ir pica per trylika metų pabrango?

Kitoje skaidrėje DNB aptaria magišką krepšinio poveikį atvykstamajam turizmui ir kažkodėl skaičiuoja penkerių metų laikotarpį. Klausimas krepšinio analitikams – kiek vidutiniškai užsienio sirgalių atvyksta į Eurolygos rungtynes? Penki? Penkiolika? Penkiasdešimt? Net ir tas pats išgirtasis Eurobasket 2011 – neužplūdo užsienio turistai Lietuvos miestų gatves. Planuota lyg ir 30 tūkstančių, o kiek atvyko – kažkaip oficialiai ir nepranešta, gal trys, gal keturi tūkstančiai.

Kiekvienas krepšiniui skirtas litas atnešė 40% grąžą – tikina DNB analitikai ir visi linksi galvomis. Gal paklauskim ponų Romanovo ar Vainausko, kokią grąžą jiems neša krepšinio verslas? Arba „Sakalų“, ar Panevėžio krepšinio klubo vadovų? O gal savivaldybių, kasmet spaudžiamų remti privačius krepšinio klubus? Arba kitų miestų LKL klubų, į kurių rungtynes renkasi vidutiniškai po 800 žiūrovų“. 40% grąža – rimtai? Taigi tada jie visi piniguose maudosi.

DNB įsibėgėja dar labiau ir sekdami nemirtingu Ostapo Benderio pavyzdžiu pradeda statyti Naujuosius Vasiukus. Jų teigimu, Lietuvoje reguliariai krepšinį žaidžia 100 000 žmonių ir per metus jie savo pomėgiui – aikštelėms, aprangoms ir taip toliau – išleidžia 150 milijonų litų. Po 120 litų per mėnesį. Na, kaip čia pasakius. Dauguma reguliarūs žaidėjai paprastai dalyvauja mėgėjų lygose, o tokie casual žaidėjai kažin ar kas mėnesį paskiria 120 litų. Komandą vidutiniškai sudaro 10-12 žmonių, lygoje vidutiniškai 12 komandų. Vadinasi, DNB analitikai žino ir drąsiai teigia, kad Lietuvoje yra maždaug 800 krepšinio lygų ir kiekvienas tos lygos narys krepšiniui išleidžia 120 litų per mėnesį.  800 lygų. Ar jūs rimtai, ponai?

Giriamasi, kad vietų arenose skaičius išaugo trigubai. Tai tikrai labai gerai, o kaip su užpakaliais, kurie tas vietas užima? Atmetus Vilnių ir Kauną, kiek žiūrovų stebi krepšinio rungtynes naujojoje Panevėžio ar Alytaus arenoje. Atsakymas viršuje – krepšinio rungtynių metu ten užpildoma maždaug 15-20% arenos.

Reziumuojant kyla klausimas, kodėl DNB paruošė ir išplatino tokį nesąmonių kratinėlį, kurį bandoma žiniasklaidai sumaitinti už gryną pinigą?

Atsakymą randame LKF prezidento Arvydo Sabonio citatoje:

 „Ši analizė leis lengviau prašyti valdžios paramos“.

Žinoma. Tik vienintelis dalykas per kalnelį nesueina – kam reikalinga valdžios parama verslui, iš kiekvieno lito gaunančiam 40% pelną?

Krepšinis Lietuvoje populiarus, mylimas ir žaidžiamas. Bet kam diskredituoti save ir savo banką tokiais paistalais?

8 comments on “DNB banko krepšinio verslo analitikai: klounai ar munduro skalbėjai?

Čia yra vieta komentarams
  1. Vilnietis

    Gėdinga “analizė” labiau primenanti VPU ar LSU studento kursinį darbą. Arba elementarus melas.

  2. Arūnas

    Puiki analizė, teisingai suformuluoti klausimai. Kritikos Lietuvoje niekas nemėgsta, bet be jos nebus nei mokslinio, nei ekonominio, nei politinio progreso. Į teisingą kritiką reikia sveikai reaguoti ir daryti išmintingas išvadas arba diskutuoti ginant savo teiginius, o ne svaidytis įžeidimais!

  3. deividas ceinoris

    Na sunku paprastam pilieciui asirinkti pelus nuo grudu…..

    ka mums pateikia…ta mes sukramtome…

    Juk pas mus ziniasklaida….necenzuruojama…laisva ir objektyvi :D:D:D

  4. Juozas

    ačiū, Andriau, kad sugaišot pažvelgti kitu rakursu: manau, kad krepšinio epidemija ir jos adoracija iš tiesų kenksmingai veikia viešąją nuomonę

  5. Evaldas

    Manau, kad p. Andriui tiesiog nežinant kas vyksta Lietuvoje šiuo metu nereikėtų taip sarkastiškai žiūrėti į šią analizę. Kaip mažą pavyzdį galiu pasakyti, kad vien tik pačioje silpniausioje Vilniaus mėgėjų lygoje (VMKS C lyga) yra apie 100 komandų po 12 – 15 žaidėjų. Ši organizacija (VMKS) rengia apie 8-10 čempionatų (su mažesniu komandų skaičiumi) per metus. Tokių, tik silpnesnių organizacijų Vilniaus mieste yra bent 5, o Vilnius tikrai ne vienintelis Lietuvos miestas kuriame žaidžiamas mėgėjų krepšinis.
    Lygoje vidutiniškai 12 komandų??? Praplėskite savo akiratį!
    Mėgėjas ir yra pagrindinis sportinių prekių gamintojų klientas, profesionalas viską gauna už dyką.

    • Andrius Tapinas

      Evaldai, aš peržiūrėjau keliolikos miestų lygas. Taip, C lygoje yra daug komandų, tačiau mažesniuose miesteliuose lygose žaidžia po 6-8 komandas ir kažin ar jie surenka po 12 žmonių į komandą. Ir dar labiau kažin ar jie išleidžia 120 lt. krepšiniui. Vilnius ir Kaunas dar nėra visos Lietuvos pavyzdžiai.
      Tarkim, kad vidutiniškai ne 12, o koks 15-16 komandų lygoje, vis tiek 600 lygų Lietuvoje turbūt nelabai rasime.
      Be to. niekas ir nemenkina mėgėjų krepšinio ar jų indėlio. Bet DNB pateikiami milijonai atrodo visiškai nepagrįsti.

  6. Edgaras

    Aciu uz kritiska zodi. Pas mus dar nera normalios diskutavimo kulturos, todel ir tokio lygio diskusiju ar argumentu labai retai surasi.
    Vienoje vietoje trumpai buvo uzkabinta tema apie atvykstancius sirgalius…Mane piktina tai, kad i viena katila yra sumetama is uzsienio atvaziuojanciu krepsinio sirgaliu gaunama nauda su vietiniu sirgaliu nauda, gaunamas kazkoks didelis mistinis skaicius – bukim realistai, 99% pilieciu sunku isivaizduoti kiek yra 1 mlrd Lt, ka jau kalbeti apie didesne suma – nepadalinama, kiek pinigu uzdirbta is uzsienieciu ir kiek uzdirbta is vietiniu (nesigilinant i sumas, nemanau, kad uzsienieciu dalis butu didesne nei 5%), ir po to viskas yra pateikiama taip, kad jeigu nebutu krepsinio, tu pinigu nebutu buve… Atsimerkim ir pagalvokim, kokiai verslo sriciai priskirtumem krepsini… Greiciausiai pramogoms… Jeigu nera krepsinio, tai bus kita pramoga, kuri sekmingai ji pakeis ir pasiims tuos pinigus (kas paskutiniais metais vyksta vis sparciau). Ka noriu pasakyti? O ta, kad ir kiek tu milijardu butu priskaiciuota, jei nebutu buve krepsinio Lietuvoje, zmones vis tiek tuos pinigus butu isleide, tik kitoms pramogoms… Todel ne tiek daug tas krepsinis ir padare ekonomines naudos Lietuvai – tik tiek, kiek pinigu atveze uzsienio sirgaliai… Tie, kas buvo per daug paskende i Eurobasket 2011 krepsinio karstine, greiciausiai paliudys, kad ne tiek daug tie uzsienieciai ir atnese…
    Graudziausia sioje vietoje yra tai, kad labai daznai bandant pamineti Lietuvos privalumus pries kitas salis yra isskiriamas aukstaji issilavinima turinciu zmoniu skaicius. Jeigu tiek daug tokiu protingu zmoniu pas mus, tai kodel ta protinga liaudis tokias nesamoningas analizes ‘sulapnoja’?

Scroll to top