"Paradui vadovausiu aš!" - Ostapas Benderis

Amerika 2013. Teksasas, futbolas ir bikiniai

Dėl šitos kelionės pats smarkiai dvejojau. Smarkiai ji prasilenkė su bet kokia logika. Tačiau nuėjau į bažnyčią pasitikslinti, ar tikrai gyvenimas tik kartą duotas. Tiesa, jie ten kažką susimalė, šiek tiek pasimetė, bet vis dėlto patvirtino. Mano žavioji antroji pusė irgi uždegė žalią šviesą ir tada jau nebeliko poreikio kliautis logika.

Nes iš tiesų penkioms dienoms skristi į Ameriką nėra labai logiška. Kai nėra būtino reikalo – dar nelogiškiau. Ir dar per tris skirtingus miestus – visai nelogiška. Bet kai kalba sukasi apie amerikietiškąjį futbolą ir NFL, logikai vietos nereikia.

Kasmet NFL fanai atidžiai stebi sudarytus rungtynių tinklelius ir pasižymi vadinamuosius „saldžiuosius sekmadienius“, kai yra galimybė per vieną sekmadienį gyvai pamatyti iš karto dvi NFL rungtynes – vienas prasidedančias 13 valandą vietos laiku ir vakarines, kurios prasideda puse devynių vakare. Sąlyga – stadionus turėtų skirti ne daugiau kaip 400 kilometrų, kad būtų galima spėti pervažiuoti. Tokių dienų pasitaiko ne taip jau ir daug, vos kelios per sezoną.

O mano atveju buvo dar ir papildomų sąlygų – norėjau spėti pamatyti dar ir trečias rungtynes, kurios vyksta ketvirtadienį arba pirmadienį, viena iš komandų turėjo būti Oaklando Raiders ir tam visam turėjau ne daugiau kaip penkias dienas. Ir lėktuvo bilietų kainos dar turėjo būti ne kosminės.

Nuo idėjos iki įgyvendinimo prireikė nemažai laiko tikrinant ir dėliojant visus įmanomus variantus. Vienur netiko vietiniai skrydžiai, kitur tarptautinis skrydis buvo iš miesto, kurį sunku pasiekti iš Vilniaus, trečiur nepatiko kainos.

Bet galiausiai pavyko susidėlioti – Padėkos dienos ketvirtadienis Dalase ir vietos Cowboys rungtynės su Raiders, tada skrydis į Filadelfiją ir pervažiavimas į Vašingtoną trečiosioms rungtynėms. Išskridimo taškas labai tinkamas Dublinas, bendra visų bilietų Vilnius-Dublinas-Dalasas-Filadelfija-Dublinas-Vilnius kaina 1600 litų. Visai padoru.

Deja, nepavyko įterpti šeštadieniais vykstančių studentų futbolo rungtynių, lyg tyčia visos Pensilvanijos valstijos komandos tą savaitę žaidė svečiuose, bet prisidėjo dar penktadienio krepšinis Filadelfijos 76ers arenoje. Taigi – keturios sporto rungtynės per penkias dienas.

Rungtynių bilietais pasirūpinti nebuvo jokios problemos. Tik reikėjo neskubėti ir atidžiai stebėti bilietus perpardavinėjančių interneto puslapių pasiūlą ir kainos kitimą. Kuo arčiau rungtynių, tuo labiau imdavo nerimauti pardavėjai ir kainos imdavo kristi arba už tą pačią kainą galėjai gauti geresnes vietas. Padariau klaidą Dalaso bilietus pirkdamas iš paties klubo puslapio, palaukęs turbūt būčiau gavęs geresnį variantą pas perperdavinėtojus. Vidutiniškai už kiekvieną NFL rungtynių bilietą mokėjau po 300 litų. Nepigu, bet kainas diktuoja rungtynių kiekis – sezono metu namuose viena komanda sužaidžia tik 8 rungtynes. Ir dar maksimum dvi, jeigu patenka į playoffus.

Viešbučius susiradau arba prie oro uosto, arba prie stadiono, arba pasinaudojau mielojo Airbnb paslaugomis ir dvi dienas kaip ponas gyvenau vienas dideliame name Filadelfijos centre, kadangi šeimininkė turėjo išvažiuoti, tai tiesiog paliko raktus pašto dėžutėje, išvažiuodamas palikau juos ten pat ir likome vienas kitu labai patenkinti.

Į Dalasą turėjau atskristi vakarop ir planavau kristi lovon, kad rungtynių dieną būčiau žvalus. Bet Raiderių fanų klubas Teksase pasakė šitam planui tvirtą ne – parašė, kad išsimiegok lėktuve ir atvažiuok pas mus į Dalaso centre vykstantį pre-partį. Pagalvojau, kad iš tiesų švaistyti vertingą laiką miegui būtų kvaila. Bet turbūt klaidžiausiame pasaulyje Dalaso uoste pasiklydau, du kartus nuvažiavau ne į tą transferių stotį, galiausiai atsidūriau traukinių stotyje, bet paskutinis traukinys į Dalasą nuvažiavo tiesiai iš po nosies. O toji traukinių stotis – tai tiesiog peronas vidury niekur kažkokiam toli jau ir nuo oro uosto esančiam priemiestyje. Be to, Dalasas tokia vieta, kad niekur pėsčias nenueisi, kvartalai beprotiški dideli.

Tamsu, gatvės išmirusios, kadangi vakaras prieš Padėkos dieną, velkuosi su savo lagaminėliu ir tikiuosi pamatyti taksi, bet kur tau. Būtų jau ir logiškiau bandyti grįžti į oro uostą ir iš ten į savo viešbutį, bet ne – principai dabar jau liepia nepasiduoti ir pasiekti Raider Nation vakarėlį. Galiausiai tolumoje pamatau žybsinčią Marriotto viešbučio iškabą. Įdrožiu į vidų ir paprašau iškviesti taksi. Istorija, kad žmogus iš kažkokios Lietuvos gali atskristi į Ameriką vien dėl futbolo rungtynių taip sužavi vadybininką, kad jis man iškviečia ne taksi, o suorganizuoja viešbučio limuziną ir į vakarėlį atvykstu prabangiai.

Baras pilnutėlis žmonių ir ne tik žmonių – Raiderių fanai pasižymi pomėgiu persirenginėti įmantriausias kostiumais, čia sutinku ir Ugninį Vilką, ir Raiderių Piratą, Gorilla Rillą ir dar kelis gerai žinomus personažus. Publika taip pat įvairi – nuo Raiderių uniformomis vilkinčių vaikučių iki juodai baltai nuo galvos iki kojų apsirėdžiusių besilaukiančių būsimųjų mamyčių ir jau neprasto pensinio amžiaus sulaukusių porų. Visi linksmi ir nepaprastai draugiški. Mane ir dar du Raiderių fanus iš Šveicarijos ir Australijos palydimus ovacijų pristato, kaip atvykusius iš toliausiai. Po to vienas Raiderių fanas iš tolimojo Teksaso krašto man sako – „o aš maniau, kad aš iš toli atvykau“. Alus liejasi laisvai ir jet lag sindromas, regis, yra įveiktas.

Grįždamas atgal į viešbutį dar įsišneku su taksistu iš Etiopijos, kuris nepaprastai nustemba ir pareiškia, kad esu pirmas baltaodis klientas, kuris žino ne tik Etiopijos sostinę, bet ir aplink esančias šalis. Et, tie internetiniai geografiniai žaidimai.

Kitas rytas – skaistus ir malonus, visus taip gąsdinusios žiemos audros Borėjo nesimato nė padujų. Išeinu pro duris ir net tūpteliu – vos ne tiesiai virš galvos leidžiasi milžiniškas Boeingas. Ir taip kas penkiolika minučių. Įspūdingas vaizdas, galima stovėti ir žiūrėti, bet metas traukti į rungtynes.

Naujasis Dalaso Cowboys stadionas turi vieną įdomią ypatybę – jo neįmanoma pasiekti viešuoju transportu, todėl į rungtynes visi suvažiuoja automobiliais arba taksi. Parkingo kaina kosminė – nuo 70 iki 100 dolerių, beveik tiek pat, kiek kainuoja bilietas. Bet tokia ta jau NFL ekonomika.

Į rungtynes amerikiečiai pradeda rinktis prieš geras keturias valandas – parkinge pasistato automobilius, išsitraukia kėdutes, staliukus, grilius ir prasideda mėsos čirškinimas, alaus gėrimas, pasimėtymai kamuoliu, įvairūs žaidimai ar ankstyvųjų rungtynių stebėjimas.

Vadinamasis „tailgate“ – šventa NFL tradicija, kurią kai kurie laiko netgi svarbesne nei pačios rungtynės. Dar viena ypatybė – jokios agresijos priešingos komandos sirgaliams, nėra atskirtų sektorių, nėra apsaugos, raitosios policijos ar barikadų. Juodai balta ir baltai mėlyna spalvos vaikšto drauge, maišosi ir „tailgatina“ kartu. Pamatau netgi šeimą, kurioje tėvas su dukra vilki Raiderių spalvas, o mama su kita dukra serga už Kaubojus. Raiderių fanai jaučiasi patogiai ir drąsiai skanduoja savo mylimos komandos šūkius, o Kaubojai atsako tik kreivomis šypsenomis ir pamurmėjimais „bus jums aikštėje šiandien, pamatysit, kas iš jūsų liks“. Pasišpilkavimas tarp fanų vyksta, kaip be jo, tačiau įtampos nekyla, viskas baigiasi į sveikatą pakeltomis alaus skardinėmis.


Raider Nation turi netgi du atskirus „tailgate“, tad aš kaip ir dauguma fanų kursuojame tarp jų, užkandžiaujame, diskutuojame, fotografuojamės ir aptarinėjame komandos sudėtį ir perspektyvas.

Praėjus bilietų tikrintojus pasirodo ir oficialusis klubo organizuojamas „tailgate“ – didelė scena, dideli ekranai, milžiniška erdvė vaikų pramogoms (nuo kamuolių mėtymo iki veidų dažymo Kaubojų spalvomis), suvenyrų kioskai – čia jau vyrauja komercijos dvasia. Buteliukas alaus – 20 litų, Margaritos kokteilis suvenyrinėje Kaubojų taurėje – 45 litai.

Teksasiečiai labai didžiuojasi savo naujuoju stadionu ir pelnytai – jis įdomiai išplanuotas, tik įeini ir už dešimties žingsnių jau atsiveria žemyn besileidžiančios milžiniško stadiono tribūnos po uždaromu mechaniniu stogu.

Iš karto atsiprašau už vertikalų filmavimą – nepatyrimas, ką jau darysi…

Kvapą gniaužia ir vienas didžiausių pasaulyje video ekranų, kabantis virš aikštės – jo ilgis šiek tiek viršija krepšinio aikštelės ilgį.

Tačiau atmosfera rungtynėse nuvilia – nors mačas Kaubojams svarbus, tačiau publika sėdi kaip prilipdyta savo vietose, retkarčiais po geros kombinacijos paploja ir viskas. Kaubojai atsilikinėja, tačiau antrajame kėlinyje trūkteli priekin ir laimi rungtynes, bet labai didelio entuziazmo tarp žiūrovų nematyti. Keistoka. Mandagiai paploja komandai ir skirstosi į savo automobilius.

Dar vienas savotiškas stadiono ypatumas – jame nėra vietos, kur žiūrovų lauktų taksi. Paprastai tie, kurie atvažiuoja užsakytomis mašinomis, jomis ir išvažiuoja. Bet kadangi automobilių kamščiai suparalyžiuoja eismą į visas keturias pasaulio kryptis, tai nusprendžiu neskubėti, išgerti alaus kokiame nors bare ir pasižiūrėti vakarines NFL rungtynes.

Klaidžioju tarp negyvų tamsių Arlingtono pastatų ir pagaliau atrandu – sporto baras „Bikinies“. Pavadinimas keistokas, bet tiek to – svarbu, kur nors užlėkti, nes ir vėsu, ir alaus norisi, ir rungtynės tuoj prasidės.

Panašu, kad spėju su pirmąja sirgalių banga, nes bare yra šiek tiek vietų. Iš karto suprantu ir pavadinimą, nes visos padavėjos aptarnauja su bikiniais. Rrrrright….

Stalai ilgi, visi visus mato, visais turimais iškilumais linguodama padavėja palydi iki mano vietos, atsistoju nusirengti striukės ir…

Pamenate tuos senuosius vesternus, kai į Teksaso salūną užklysdavo koks prašalaitis ir visos galvos unisonu pasisukdavo į jį. O tada prasidėdavo muštynės.

Taip ir čia. Visas baras pasuka galvas į mane, man prireikia sekundės suvokti, kad po striuke taigi mano sidabriškai juodi Raiderių marškinėliai, o čia prisiekusių Teksaso Cowboys fanų baras.

Kelios sekundės svarstymų, ar šeima bent žinos, kuriame nepažymėtame Teksaso kape būsiu palaidotas, bet nieko, viskas apsiėjo – kaip ir minėjau, NFL fanai gerokai draugiškesni vieni kitiems, be to, dar ir Cowboys laimėjo. Susėdam, drauge išgeriam alaus – mano atrastas Sunset Wheat kvietinis alus yra geriausia, ką esu šiemet patyręs – ir vienas iš teksasiečių negali atsižavėti mano atsidavimu komandai, kad atskridau jos palaikyti net iš Vašingtono. Pasirodo, jis yra vietinis akcentų ekspertas ir tuoj pat nustatė, kad aš priklausau Disctrict of Columbia. Nesiginčiju, ką jau ten.

Smagus vakaras baigiasi, atsisveikinu su kaubojais ir panakčia parsibeldžiu į savo viešbutį. Rytoj bus kita diena ir kitas miestas. Broliškos Meilės miestas – Filadelfija.

10 comments on “Amerika 2013. Teksasas, futbolas ir bikiniai

Čia yra vieta komentarams
  1. Tautvydas

    1600 lt uz 5 skrydzius lektuvu, is ju du – per Atlanta? Na tikrai neitiketinai mazai.
    Ir dar neitiketina, kad tokie fanai taip abejingai reaguoja i varzybas.

  2. Deividas

    Noreciau paklausti is kur tokius pigius bilietus randate? Taip pat maciau i Brazilija pigiai skridot. Idomu suzinoti kokiu budu ieskot bilietu. Dekui

    • Andrius Tapinas

      Ieškai iš anksto ir randi – pradedi prieš keturis mėnesius ir dėlioji visus įmanomus connectionus, kol pataikai. Ne visada pataikai, bet dažniausiai atsiranda variantas. O jeigu nėra fiksuotų data ir laisvesnis gyvenimas – geriausias draugas yra http://www.holidaypirates.com. Ten būna stebuklingų kainų ir skrydžių.

  3. Arturas

    Andriau, kodel vakar Green Bay Packers zaide namie su 49ers, nors uz juos gerokai maziau pergaliu turi. Kaip cia yra?

    • Andrius Tapinas

      Artūrai, nes Packeriai laimėjo savo divizioną ir kaip čempionai buvo paskirstyti 4 vietoje, o 49ers pateko į playoffus kaip Wild card ir gavo tik 5 vietą. Aukštesnės pagal skirstymą vietos pagal NFL taisykles visada turi namų pranašumą.

  4. tomas

    Gal atskleistumete kokius geografinius zaidimus zaidziate internete?

    • Andrius Tapinas

      Man visai patinka Tripadvisor puslapyje esantys vietos radimo žaidimėliai – nuo sostinių iki paminklų. Visai neblogai ranką ir smegeninę pamiklinti.

  5. Mindaugas

    Andriau, 1600 Lt skrydžiam :), čia gal dūmų uždanga prieš žmoną ;). Joke

  6. Nerijus

    WOW! Baltai pavydziu:)

  7. Endriu

    Tapinai, o tu be sporto ka nors dar lankai uzsienyje ar tik siaip tusciai leidi laisvaiki, nes ziuriu ir juokas ima.

Scroll to top