"Paradui vadovausiu aš!" - Ostapas Benderis

Galvoju, kad galvoju – dešimt dalykų apie Vilniaus knygų mugę

Kaip ir kasmet – mano įspūdžiai apie knygų mugę, kurios šiemet beveik nemačiau, nes neprastai apsiskaičiavau dėliodamas laiką.

Kadangi nuoširdžiai nesitikėjau, kad mano metų senumo knyga, kad ir nominuota premijoms, kels kokį nors didesnį susidomėjimą, tai prisiplanavau įvairiausių renginių vedimų ir knygų pristatymo moderavimų. O baigėsi viskas tuo, kad laksčiau kaip įkirptas tarp LRT Rašytojų kampo ir Almos Litteros stendo pasirašinėti autografų ir atsikvėpiau šiek tiek tik šeštadienį, kai netikėtai pasibaigė „Vilko valandos“. Bet, ei, skųstis būtų nuodėmė, ar ne?

O dabar mano labai suasmenintas Knygų mugės dešimtukas su sąlyga, kad mugės nelabai mačiau. Dešimtukas sudėliotas atsitiktine tvarka.

1. Renginiai. Mugė sproginėjo nuo renginių gausos, kunkuliavo, šurmuliavo ir neretai netgi duso. Regis, dar daugiau nei pernai. Balanso vis tiek nepavyko suvesti, o galbūt tai ir neįmanoma.

2.Landsbergis. Mūsų „Vilko valandos“ interaktyviosios knygos Ipadams, audio knygos ir kompiuterinio žaidimo pristatymas vyko kaip tik po Vytauto Landsbergio „Briuselio dienoraščių“. Ir dalis profesoriaus klausytojų pasiliko, matyt, ir apie dar kitą knygą išgirsti. Oh well…reikėjo matyti jų veidus. Bet išėjo ne visi.

3. Pergalė. Didžiausia asmeninė pergalė – ne Metų knygos apdovanojimas, o po mano laidos svečių pristatymo pirmą kartą žado netekusi Aušra Maldeikienė tiesioginėje LRT transliacijoje. Priceless.

4. Kiti. Zovada bėgdamas į kažkurią salę eiliniam pristatymui buvau pagautas ir paprašytas dar vieno autografo, bet nei vienas neturėjom rašymo priemonės ir kreipėmės pagalbos į – o siaube – konkuruojančios leidyklos stendą. Man buvo labai baisu, kuo čia viskas baigsis ir ar neprimuš. Gavom ne tik rašiklį, bet super maloni mergina dar ištraukė iš po prekystalio „Vilko valandą“ ir paprašė autografo sau. Iš to darau išvadą, kad mergina ne tik maloni, bet dargi labai graži ir protinga, o toje leidykloje dirba šaunūs ir mieli žmonės. O jei rimtai – smagu matyti, kaip leidėjai padeda vieni kitiems – nukreipia nežinančius, parekomenduoja paieškoti pas kolegas. Miela.

5.Patarimai. Kadangi esu jau pripažintas „Rašytojas“ (©Paulius Ambrazevičius), tai prie manęs ėjo žmonės ir norėdami gauti patarimų, kaip rašyti. Ypač patiko viena jauna mergina, kuri prisispyrusi klausinėjo, ar geriau rašyti pirmuoju asmeniu, ar trečiuoju.

6.Dora. Prieš jos knygos pristatymą kalbantis su Renata Šerelyte apie rašytojų ir leidėjų santykius, mane pasigavo Almos Litteros atstovai ir labai barė beigi grasino, kad jeigu jau pats neturiu sąžinės, tai bent kitų rašytojų nevesčiau iš doros kelio

7. Paaugliai. Nors jiems buvo skirta pernykštė mugė, šiemet vaikų ir paauglių man pasirodė kur kas daugiau. Net jei nieko neperka, bet savaitgalį su bloknotėliais autografams šmirinėja po sales, tai tai labai viltingas ženklas.

8.Reklama. Pasirašinėjant autografus priėjo moteris ir pasakė, kad metus priešinosi „Vilko valandos“ reklamai, bet galiausiai neatsilaikė. Vis tiek, sakyčiau, metus priešintis tai reikia valios geležinės kaip Marytės Melnikaitės.

9. Paskutinė. Šeštadienį pasibaigė „Vilko valandos“. Na, visiškai visiškai pasibaigė, liko tik paskutinė knyga su autografu, kuris turėjo būti skirtas universitetą baigusiai Ritai, o aš kažkodėl užrašiau Ingridai, po to taisiau, nutaisiau ir galiausiai sugadinau. Bet ir ją, paskutinę, paėmė, tik paprašė, kad parašyčiau autografą jiems, o šitą įvardinčiau, kaip negaliojantį. Kodėl gi ne – juk bibliografinę retenybę gavo.

10. Angelas. O šis laiškas, gautas iš Krašto apsaugos ministerijos, tai nubėgo per širdį kaip angelas su basomis kojelėmis – „Per tavo Patriotų premijos įteikimo kalbą pagaugais nugarą kuteno, buvo kažkaip „tikra“. Geriausias ir netikėtas dalykas ištikęs Lietuvos kariuomenę mugėje“. Hell yeah. O man geriausias dalykas buvo vėliau sekę pokalbiai su Lietuvos karininkais.

Nuoširdžiai pasakysiu, kad jau laukiu 2015 metų Vilniaus knygų mugės

3 comments on “Galvoju, kad galvoju – dešimt dalykų apie Vilniaus knygų mugę

Čia yra vieta komentarams
  1. Paulina

    Gerb. Andriau,
    ir visgi yra geriau rašyti pirmu ar trečiu asmeniu? 🙂 Ar yra kažkokia įtaka pačiai knygai ir pasakojimui?

  2. Raimondas

    Andriau,
    nebesigirdi kaip sekasi prasimušinėti į pasaulinėje rinkoje. Gal jau metas updatui? 🙂

    • Andrius Tapinas

      Metas, metas, tik rankos niekaip neprieina. Bus kažkada netrukus.

Scroll to top