"Paradui vadovausiu aš!" - Ostapas Benderis

Dekonstruojant Kaikarį ir kitus

Įmonių grupės „Šiaurės vilkas“ savininkas, verslininkas, Joniškio savivaldybės įsteigto Mykolo Arkangelo apdovanojimo kavalierius Vilius Kaikaris per dieną padarė tai, ko per dvidešimt metų nepavyko padaryti milijonus kainavusioms verslo viešinimo, verslumo skatinimo ir kitokio –inimo programos.

Jis privertė visuomenę ir politikus atkreipti dėmesį į verslą. Galbūt verslas labiau nori dar vieno Mykolo Arkangelo prizo, o ne tokio dėmesio, bet ir už tai turėtų dėkoti. Iš krepšinio ir Eurovizijos ekspertų visa šalis staiga tapo verslo ir būtent eksportuojančio verslo ekspertais. Visi gali pakonsultuoti ir paaiškinti, kokios rinkos geriausios, kaip reikėtų diversifikuoti veiklas ir įsiveržti su savo produkcija į Kinijos ar Omano rinkas.

Vien už tai Vilius Kaikaris turėtų būti apdovanotas Pramonininkų garbės Aukso ženklu, ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ ar bent jau medaliu „Už skęstančiųjų gelbėjimą“. Nes gelbėja pats save skęstantį.

Dar jis galėtų būti apdovanotas, kad leido visuomenei atidžiau pasižiūrėti į verslininkus. Juk jei išėjai šiaip pasivaikščioti, į dūzgiančius vabzdžius nekreipi dėmesio, dūzgia sau ir dūzgia, jei tik nekanda. O jei tapai entomologu, kiekvienas vabzdžio porūšis tampa svarbus.

Todėl leidžiu sau visiškai subjektyviai dekonstruoti Lietuvos verslininkus į kai kuriuos porūšius:

 I. VERSLINYKAI-PIRMININKAI

Disclaimer: terminas “verslinykas” priklauso Aušrai Maldeikienei.

Paprastai nuo 55 metų ir vyresni, tai buvę kolūkių pirmininkai, partijos sekretoriai, bazių ir sandėlių vedėjai, kadrų skyriaus viršininkai, kurie sugebėjo labai tiksliai prisitaikyti prie laisvosios rinkos, nerizikuodami savo kailiu.

Skiriamieji ženklai:

  • iki tobulumo nušlifavę kyšių, atkatų ir draugystę stiprinančių dovanų sistemą, todėl dirba išskirtinai su Rusijos rinka ir low-tech produkcijos srityje. Žino, kam duoti,  su kuo medžioti, su kuo gerti, o su kuo reikia atlikti visus tris veiksmus.
  • pritaria teiginiui, kad Lietuva yra maža agrarinė valstybė, kol jie patys toje mažoje valstybėje yra dideli
  • įvaldę tik rusų ir lenkų kalbas, į kitas žiūri įtariai. Visomis kalbomis kalba „ūkiškai“, nevengdami ir vieno kito stipresnio žodelio, kad atrodytų artimesni paprastai žmogui.
  • turi savo tėvonijas, kuriose yra dievai-carai-tėvai viename asmenyje. Rūpinasi jomis, todėl tėvonijose yra labai mylimi. Paprastai tėvonijos būna gilioje provincijoje.
  • paramą ir labdarą  jie įsivaizduoja kaip kumečiui Velykų proga padovanotus balto lino marškinius, už kuriuos jis turės būti amžinai dėkingas ir skolingas
  • siuvasi brangius kostiumus ir avi išskirtinės kokybės batus, bet visada atrodo, kaip ką tik išėję iš Humanos.

Kylančios grėsmės: jų populiacija kol kas gausi, tačiau beveik nepapildoma jauniklių. Dėl dažnų medžioklių, piktnaudžiavimo gėrimais ir nuolatinio aukšto spaudimo (tiek kraujo, tiek konkurencinio), realu, kad po dešimtmečio juos gali tekti įrašyti į Raudonąją knygą.

Pavyzdžiai: Vilius Kaikaris (na, pagal amžių ne visai, bet pagal idėjas tai grupės centre), Bronius Bradauskas

 II. PEREINAMIEJI VERSLININKAI   

Jų amžius svyruoja tarp 40-55 ir jie patenka į savotišką pereinamąją kategoriją. Jie buvo per jauni, kad patektų į pirmąją kategoriją ir pakankamai protingi, kad pasinaudotų milžiniškomis galimybėmis ir rizikomis, atsiradusiomis atgavus Nepriklausomybę. Jie pirko, pardavė, statė, privatizavo, investavo.

Skiriamieji ženklai: 

  • dar privengia „high-techo“, bet jau atitolo ir nuo pieno bei furų į Rusiją. Ankstyvieji Nepriklausomybės metai ir viena po kitos ėjusios krizės atsijojo silpniausius ir užgrūdino išlikusius.
  • vis dar nejaukiai jaučiasi bendraudami angliškai ar prancūziškai ir turi kompleksų dėl nepakankamo laiko normaliam pedigree suformuoti, bet sugeba vykusiai tai maskuoti arba turi gabius pagalbininkus.
  • kostiumai ir laikrodžiai brangūs ir nešioti juos moka. Pomėgiai rafinuoti ir atitinkantys tarptautinius standartus. Jie buriuoja, žaidžia tenisą ir golfą, degustuoja vynus, lenktyniauja ir kopia į kalnus.
  • dievina vienas kito kompaniją ir nuvystų kaip gėlės, jei tą savaitę nenueitų į savojo Rotary ar Lions klubo susirinkimą.
  • jau turi suvokimą, kas yra parama ir labdara versle ir skiria ją, nes jiems patinka būti „socialiai atsakingais“ whatever that means.
  • turi didelę įtaką visuomenėje ir politikoje, bet naudoja ją kaip vaistinėje ir dažniausiai už kulisų. Itin retai pamatysi pereinamąjį verslininką išsišokant su aštriu pareiškimu.

Pavyzdžiai: Robertas Dargis, Darius Mockus, Arūnas Martinkevičius, Tautvydas Barštys

Grėsmės: jie kuria dinastijas ir žvelgia į ateitį, todėl galima prognozuoti, jog išsilaikys ilgai ir sėkmingai pakeis nykstančius verslinykus-pirmininkus jais netapdami. Pagrindinė bėda – pernelyg greitai besikeičiančios pasaulinio verslo sąlygos išmuša juos iš komforto zonos ir kartais padaro panašius į ryškios šviesos apsvaigintas pelėdas.

Tikimybė pereiti į pirmąjį porūšį: 1%

III. DABAR KARTOS VERSLININKAI

Amžius svyruoja nuo 25 iki 40 metų. Jie yra SVV stiliaus verslininkai ir viduriniosios klasės Lietuvos kūrėjai. Jie dar nevažinėja labai brangiais automobiliais ir neplaukioja nuosavomis jachtomis, nes visas lėšas ir laiką reinvestuoja į verslo plėtrą.

Skiriamieji ženklai:

  • tiki aukštojo mokslo nauda ir yra didžiausia MBA turinčių žmonių dalis Lietuvoje
  • laisvai kalba angliškai ir dar bent viena užsienio kalba.
  • naudojasi rinkų globalizacija ir vis didesnę verslo dalį kelia į internetą. Spektro viršuje galime rasti Ilja Laursą, Antaną Guogą ir dar kelis kitus, bet jie labiau išimtis iš taisyklės nei bendras šios grupės trendas.
  • jau yra nusvilę pirštus, neretas bankrutavęs, bet tai tapo motyvuojančiu faktoriumi žengti pirmyn.
  • mėgsta dalintis patirtimi ir skatina imtis verslo dar jaunesnius už save, būtent juos dažniausiai pamatysime motyvaciniuose seminaruose ir mokymuose.
  • užsiima labdara ir parama, nes žino, kad kitiems reikia dar labiau ir tiki „pay it forward“ mantra.
  • spintose gali kabėti Brioni kostiumai, bet dažniau ten rasime džinsus ir laisvo tipo švarkus.

Grėsmės: sparčiausiai auganti, bet ir sparčiausiai nutekanti iš Lietuvos grupė. Dviejų milijonų rinka jų netenkina, kai galima ambicingai siekti kelių šimtų milijonų. Tokiu atveju sunku atrasti balansą tarp didžiulių ambicijų, SVV ir realių galimybių. Kadangi jie žaidžia didelės konkurencijos rinkose, po kelių nesėkmių gali nuleisti galvą ir atsisakyti šios veiklos, kai iki sėkmės gali būti likęs tik vienas žingsnis.

Tikimybė pereiti į antrąjį porūšį: 5-10% (arba nepavyks, arba nesinorės)

IV. STARTUPERIAI (Y KARTA)

Jauniausi verslininkai, kurių amžius prasideda nuo –iolikos ir baigiasi ties 25-iaisi. Jie jauni, pilni idėjų sukurti naują Facebooką ar Google

Skiriamieji ženklai:

  • mato tik vieną pagrindinį verslo objektą – IT ir internetą ir meldžiasi „high techui“.
  • dar nėra nusvilę pirštų ir neturi patirties, todėl mano vienu mostu parklupdysią pasaulį.
  • kalba interneto kalba, nesupranta, kas yra valstybių siena ir dažnai net nežino, kas tai yra „kostiumas“.
  • paramą ir labdarą dažniausiai gauna patys įvairių verslo skatinimų programų ir fondų forma.

Grėsmės: neužgrūdintam žmogui pakanka vieno šuns įkandimo ir baimė šunims gali likti visam gyvenimui. Įsitikinimas savo genialumu startuperius neretai įvaro į depresiją, kai niekas nenori to pastebėti ir įvertinti (ypač potencialūs klientai) arba pirmoji sėkmė gali sukelti didybės manijos sindromą. Besiplečianti ir įsitvirtinanti trečioji grupė gali išsiurbti deguonį ir nepalikti jauniesiems vietos po saule.

Pavyzdžiai: madingų kavinių ir verslo hubų kontingentas

 Tikimybė pereiti į trečiąjį porūšį – 25-30%

 

One comment on “Dekonstruojant Kaikarį ir kitus

Čia yra vieta komentarams
  1. nesvarbu

    Labai tikslus lietuviško verslo kontingento aprašymas.
    Tačiau reikia pabrėžti, kad ir kaip dabar juokingai atrodo pirmoji verslinykų kategorija, reiktų nepamiršti, kad ponai A. M. Brazauskas ir B. Lubys buvo šios kategorijos verslinykai. Jie labai “laikė” Lietuvą savo žnyplėse ir, mano šališka nuomone, jei nebūtų iškeliavę į aną pasaulį, tai dabar dar nebūtume turėję nei suskystintų dujų terminalo, nei pradėtos tiesti elektros jungties su Švedija.

Scroll to top