"Paradui vadovausiu aš!" - Ostapas Benderis

Aistroms nuslūgus – žvilgsnis į post-EP rinkimų padėtį

Lietuva per naktį pasikeitė. Iš klozetų išlindo pilietinės atsakomybės perpildyti rinkėjai. Išvydę rezultatus kairieji kaip tie Hobito troliai pamatę saulę suakmenėjo. Google nusprendė perkelti visą veiklą į Saulėtekio slėnį. Facebookas ir jo apologetai buvo pripažinti oficialia Lietuvos religija. Dundėjo triūbos ir griaudėjo Jerichono trimitai, skelbiantys naujos eros pradžią.

Bent jau mažiausiai tokį įspūdį galėjai susidaryti matydamas post-rinkiminės dienos euforiją ir nevaldomo džiaugsmo apimtus krakoviaką trypiančius apžvalgininkus, ekstazėje pašokančius į orą po kiekvieno miknojančio kairiojo flango pasiaiškinimo – sociologai, karštis, Gedvilas ir tt.

Bet vis dėlto – kieno pergalę ir pralaimėjimą mes pamatėme šiuos rinkimuose ir kiek ji svarbi tolesniam jėgų balanso persiskirstymui.

Pradėkime nuo balanso. Du priešingi galios žaidėjų poliai (LSDP/TT/DP/LLRA vs. LRLS/TSLKD).

2011 metų savivaldybių rinkimuose jų bendras procentinis santykis buvo 46%-23%, Seimo rinkimuose 51%-23% ir dabar jungtiniuose Prezidento ir EP rinkimuose 52%-34%.

Ir dar vienas pjūvis. Kiek tūkstančių balsų pagrindinės partijos surinko lyginant su viena konstanta – vienu procentu balsuoti atėjusių žmonių

TS-LKD 2011 – 3200, 2012 – 3900, 2014 – 4200
Liberalai 2011 – 1300, 2012 – 2150, 2014 – 4000

LSDP 2011 – 4100, 2012 – 4700, 2014 – 4100
TT 2011 – 2500, 2012 – 1900, 2014 – 3500
DP 2011 – 2150, 2012 – 5100, 2014 – 3100
LLRA 2011 – 1500 2012 – 1500, 2014 – 1900

Žvelgiant į balansą matosi, kad kairysis sparnas vis dar stipriai pirmauja, tačiau skirtumas per dvejus metus susitraukė nuo 28 iki 18 procentų. Jeigu skaičiuoti tik šių partijų renkamus balsus pagal vieno procento konstantą, skirtumas dar mažesnis.

Kaip jis susitraukė? Keturi esminiai faktoriai:
– Giliu liūdesiu pasibaigęs LSDP mėginimas per rinkimus įvykdyti vieno užpakalio manevrą, skirtą dviems kėdėms.
– Atėjusios gūdžios Darbo partijos pagirios. Švytuoklė rėžė kaip reikiant – ne juokas pamesti pusę rinkėjų.
– Liberalų sąjūdžio ūžtelėjimas
– Dalios Grybauskaitės rėmėjų mobilizacija prieš antrąjį rinkimų turą.

TS-LKD šioje dėlionėje išliko neutralioje pozicijoje – jų elektoratas stabilus, nekrenta (kaip gąsdino ne kurie apžvalgininkai – išmirs megztosios beretės ir kryžius partijai), o dar gi šiek tiek auga, bet ne tiek, kad šiuose rinkimuose būtų padaręs didesnę įtaką. Tačiau į augimo tendenciją reikėtų atkreipti dėmesį.

Lenkų akcijos balsų skaičius stabilus ir pasiekęs savo lubas. Dabar per jas šiek tiek perlipo mobilizavus koloradinius rinkėjus, tačiau turėtų grįžti į savo lygį ir likti ten tol, kol kuri nors lietuviška partija pagaliau susikurs ir ims vykdyti ilgalaikę šių rinkėjų patraukimo ir integravimo į valstybės gyvenimą strategiją.

Tačiau žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos ši dešiniojo fronto pergalė didelės įtakos kitiems rinkimams gali neturėti. Kodėl? Visų pirma, artėjančiuose rinkimuose nebebus tokio ryškaus DG faktorius, tiksliau jis bus, bet ne tokio svorio. Antra, LSDP pralaimėjimas iš pirmo žvilgsnio yra ne sisteminis, o dėl konkrečių padarytų klaidų, kurias galima išsitaisyti. Trečia, pergalė pasiekta įsikorus į medį, bet vaisiai tai nevalgomi. Pergalės rezultatas – na, šiek tiek kitokia Briuselin išsiųstų žmonių konfigūracija. Who cares…Ketvirta, liberalų balsų pilis gali būti pastatyta ant smėlio pamatų. Kadangi liberalai yra šio baliaus karalienė, tai plačiau apie tai.

Mano manymu, balsų ūžtelėjimą liberalams nulėmė trys faktoriai ir juos išvardinu pagal svarbumą:

3. DG ir Prezidento rinkimai
2. Ryški reklaminė kampanija (man ji vis tiek kategoriškai nepatinka, bet su rezultatais nepasiginčysi. Blogiau bus, jeigu visi liberalai patikės, kad jie išties viską padarė genialiai teisingai ir nuspręs per kitus rinkimus pavaryti dar labiau)
1. X tūkstančių balsų liberalams atnešęs jų wild card – Antanas Guoga.

Su Antanu esame seni pažįstami ir neslėpsiu – skeptiškai žiūrėjau ir kalbėjau apie jo meteorišką skrydį į antrąjį numerį sąraše. Neįtikino jis manęs ir po pokalbio “Pinigų kartoje” vienas prieš vieną. Galvojau, kad jis žaidžia turėdamas tik pliką pirkimą į spalvą prieš oponentų jau surinktas kombinacijas ir tikėdamasis, kad ant “riverio” atsivers. Kitaip sakant, ateisiu ant gatavo, jeigu neatsivers – tai nieko tokio.

Klydau. Nes A.Guoga nuveikė milžinišką darbą per tokį trumpą laiką, ant savo kaip verslininko – mecenato – krepšinio mėgėjo įvaizdžio sudėjęs dar galybę pro-aktyviai rinkimų kampanijai reikalingų veiksmų, šimtus susitikimų su regionų žmonėms, kuriuos pasiturintis žmogus vis dar įvaro į ekstazę. Tai įvertino ir jo tamsusis doppelgangeris Viktoras Uspaskich, pasismailinęs liežuvį ir puolęs girti savo oponentą. Bus įdomu matyti, kaip jiedu bus bendražygiais vienoje EP frakcijoje.

Neabejotinai A.Guoga atnešė liberalams tuos naujuosius balsus – vienus visiškai naujus, kitus galbūt perimtus iš DP. Bet – kas iš to? Jis išvažiuoja į Briuselį ir išsiveža visus savo balsus su savimi. Realu manyti, kad ateityje išvysime plakatus “Guoga for President 2019”

Bet liberalai tai lieka be balsų. Ar per savivaldos rinkimus už A.Guogą balsavę žmonės dar prisimins, kad tą kartą jie balsavo už liberalus. Abejočiau, dėl to ir kalbu apie smėlio pamatus

Tačiau permainų iki artimiausių Seimo rinkimų dar gali būti ir žymių. Štai keletas potencialių:

– Liberalų veidai neištirpsta Briuselyje ir liberalai ne tik nepraranda, bet dar sustiprina savo pozicijas.

– Darbo partija išgyvena dar vieną staigų pokytį – arba renesansą, arba greičiau jau paskutinį suktukinį nusileidimą

– LSDP susitvarko savo viduje ir perima žaidimo kontrolę arba paaiškėja, kad vis dėlto šie rezultatai buvo sistemiis pralaimėjimas ir senosios gvardijos gulbės giesmė

– TT rezultatų ir ateities prognozuoti neįmanoma, nes ši partija tai absoliutus Brauno judėjimas

– Kuri nors lietuviška partija pagaliau nusprendžia prisiminti Vilniaus kraštą ir nuosekliai vykdydama integracijos politiką perima dalį Lietuvos lenkų balsų, kuriems Tomaševskis jau sėdi skersai gerklės, bet vis dar vienintelis, kuriam jie nors kažkiek rūpi.

Savivaldos rinkimai bus pirma to indikacija.

 

2 comments on “Aistroms nuslūgus – žvilgsnis į post-EP rinkimų padėtį

Čia yra vieta komentarams
  1. dg

    Argumentuota analizė. Solidžios rekomendacijos visiems.
    Paradui vadovausi tu.

  2. Vytautas Girdzijauskas

    TSLKD jokių pastabų ir patarimų… who cares, nes nei jų padaugės nei sumažės kada nors 🙂 Man patiko pjųvis su vienu procentu balsuoti atėjusių žmonių!

Scroll to top