"Paradui vadovausiu aš!" - Ostapas Benderis

Baltieji gobtuvai ant žurnalistų galvų

Kaip ir kiekvienam žmogui, man norisi didžiuotis savo profesija. Kartais tai pavyksta ir smagu vadinti save žurnalistu. O kartais būna dienų, kai norisi viską mesti ir užsiimti darbu, kuris visuomenėje vertinamas aukščiau. Pavyzdžiui, iškasinėti numirėlius ir pardavinėti jų dalis neskrupulingiems medikams, arba stumdyti lengvus narkotikus vidurinėse mokyklose.

Praėjęs penktadienis buvo tokia diena.

Žinote, apie ką aš. Apie baisią nelaimę, kuri tapo tragedija dviems šeimoms. Ir apie iš karto po to sekusią raganų medžioklę su varovais, kurią sukėlė teisėjo mantiją, p gal tiksliau baltąjį kukluksklano gobtuvą užsidėjusi žiniasklaida, kuri ką tik pasigyrė, jog tapo įtakingiausiais ir skaitomiausiais internetinės erdvės dalyviais.

Taip, kova dėl paspaudimų, dėl skaitytojų, dėl komentarų – visos šios virtualiosios erdvės valiutos, besitransformuojančios į tikrąją ir nugulančios interneto portalų savininkų pelno ataskaitose – būtina ir neišvengiama laisvosios rinkos dalis. Bet tai, kas įvyko penktadienį yra sunkiai suvokiama.

Neturėdama įrodymų, neturėdama teisinio pagrindo, neturėdama netgi elementarių faktų žiniasklaida faktiškai nuteisė žmogų. Nuteisė ir akimirksniu įvykdė nuosprendį mesdama jį, jo reputaciją ir artimuosius į tą kunkuliuojantį, juodos pragariškos neapykantos persisunkusį katilą, kurį mes vadiname „interneto komentarais“.

„Pirminiais duomenimis, laidų vedėjas buvo neblaivus“ – skubėjo rašyti vienas portalas. Kokiais pirminiais duomenimis? Alkotesterio parodymais, kurių nebuvo? Ar liudininkų teiginiais, kad vairuotojas sunkiai orientavosi aplinkoje?

„Galimai buvo neblaivus“, „Tariamai vairavo išgėręs“ – ak tie mažyčiai mefistofeliški žodeliai „galimai“, „tariamai“, „šaltinių teigimu“ ar stebuklingieji klaustukai sakinių pabaigoje. Mes įsivaizduojame, kad jie mus saugo nuo atsakomybės kaip geležinis skydas, bet nepastebime už nugaros stovinčio gundytojo, kuris masina – paimk, paversk gandą faktu, juk apsisaugosi, juk skaitytojai turi teisę žinoti, greičiausiai taip ir buvo, neabejotinai vairavo girtas.

Galvojau, kad dugną bevardis interneto portalo žurnalistas pasiekė pridėję sakinuką „už kelių šimtų metrų nuo įvykio vietos yra keli prekybos centrai ir visą parą veikiantis kazino“. Tai jau naujos skrydžio aukštumos. Skaitytojui pasidaro viskas dar aiškiau. Bet kodėl sustoti ties tuo? Kodėl neparašyti „kilometro spinduliu veikia striptizo klubas ir erotinio masažo salonas“, o „vos už trijų kilometrų galima laisvai įsigyti narkotikų“. Būtų visa puokštė.

Bet vis dėlto ne – dugną atiduočiau TV3 žinioms, kurios reportažą apie nelaimę ne tik su pasigardžiavimu lipino neperšaunamais „įtariama girtas“, „spėjama girtas“, „kilo įtarimas, kad visiškai girtas“ (žurnalistai pasirodo dar gali ir girtumo laipsnį nustatyti), bet dar iš karto po to parodė reportažą apie tai, ar yra receptų nuo girtų vairuotojų („Šaudyti juos“ – tvirtai sakė vox populi dalyviai) ir pasiūlė laidos žiūrovams balsuoti, ką daryti su visiškai girtais (vėl tas žodis „visiškai“) vairuotojais. Verdiktas pateiktas, patvirtintas ir užantspauduotas. Prisiekusieji gali skirstytis.

Bet po kurio laiko makabriškas svaigulys ėmė slopti, pradėjo aiškėti detalės ir žiniasklaida suskubo slėpti savo „žygdarbių rezultatus“. Tekstuose atsirado hipotezės, kad „jis galėjo būti ištiktas šoko“ arba faktų konstatavimas „po avarijos J. Radzevičiui teko duoti kraujo mėginį blaivumo patikrinimui“, kažkas netgi pakalbino patį Joną Radzevičių, iš antraščių išnyko stebuklingieji žodeliai, net ir perėja jau pavirto dviračių taku.

Bet kas iš to. Visa Lietuva jau žino, kaip viskas buvo, jau nuteisė ir įvykdė linčo teismą.

Šiandien mes nežinome tiesos. Galbūt sužinosime, kad iš tiesų už vairo laidų vedėjas sėdo išgėręs. Bet jeigu ne? Kas prisiims atsakomybę už nuteistą ir interneto maitėdoms sudraskyti numestą žmogų?

Nuostabus filosofas ir moralistas Gilbertas Kitas Chestertonas taip rašė apie neteisingai apkaltintą savo herojų tėvą Brauną.

„Tiesa visuomet pusvalandžiu atsiliks nuo šmeižto ir niekas negali būti tikras, kada ir kur ji jį pasivys. Žurnalistų skubėjimas ir priešų entuziazmas padėjo pirmajai šmeižto istorijai atsiplėšti. Galybė žmonių skaitė tik pirmąją istoriją ir nebekreipė dėmesio į antrąją. Kas žino, kiek žmonių vis dėlto sužinojo tiesą? Kartais pavykdavo vienoje vietoje užgesinti šmeižikiškus gandus vien tam, kad jie išnirtų kitoje vietoje. Ir taip vejasi vienas kitą du tėvai Braunai – pirmasis niekingas nusikaltėlis, antrasis apšmeižtas kankinys“.

 

5 comments on “Baltieji gobtuvai ant žurnalistų galvų

Čia yra vieta komentarams
  1. sigitas

    Mielas Andriau, ar būtumėt gaišęs laiką šio teksto rašymui, jei tai būtų ne Radzevičius, o pvz santechnikas Jonaitis? Taigi…

  2. Lilija

    Laimei visi tokie “cinkeliai” ilgainiui užmirštami. Nu kas pasakys kas tas monstras kuris nužudė medikų šeimą prieš tris metus, būdamas visiškai girtas? Arba kuris ten asilas gavo tik 4 metus už mamos ir dukros nužudymą einančius per pęsčiųjų perėja? Lai drasko, vistiek nužudė. Reik atsargiau vairuoti Praeis porą mėnėsiu-kitą linčiuos.

  3. Agne

    Visomis keturiomis palaikau Jus! Skaiciau penktadieni ir baisejausi. Tas pats Jusu neivardintas laikrastis leido sau publikuoti straipsni apie alkoholizma ir vairavima isgerus, kazkokio psichologo komentarus, ji uzvadines “Jono Radzeviciaus avarija” (na ne taip, bet zmogaus vardas ir ivykis buvo jame pamineti). Geda!!! Ta zveriska skaitytoju medziokle yra baisus reikalas! Reiketu pradeti traukti baudziamojon atsakomyben uz kiekviena tokia antraste, nes kol kas “zurnalistai” jauciasi nebaudziami gindamiesi, kad, demokratiskoj valstybej zodzio laisve turi buti.
    Skaiciau penktadieni zinias ir negalejau patiketi. Baisiausia pagalvoti kaip turio jaustis Jono zmona, tevai, jau nekalbant apie pati Jona!

  4. Vita

    Antrinu Sigitui, jog vieni žurnalistai “padarė linčo teismą” Radzevičiui, o antrieji – linčo teismą pirmiesiems žurnalistams, nors tuo tarpu tie pirmieji metai iš metų daro tokias pat išvadas ir tokius pat pastebėjimus apie visišką girtumą, visišką kyšininkavimą, visišką bet ką, tačiau antrieji į tai nei cypt. Tačiau tik pasipainios įžymybė ir staiga puola įnirtingai jo ginti. Asmeniškai aš pirmųjų beveik niekada neskaitau, nes jų tekstuose rasi visko, tik ne nešališką nuomonę, bet kai atsivertusi antruosius randu gvildenamą temą apie vargšą vairuotoją-žinomą žmogų, man tikrai kyla klausimas, tai kodėl Jonaičio ir Petraičio orumo ir garbės niekas negina ir apie jų vaikus ir žmonas niekas negalvoja?

  5. sigitas

    Andriau, na ir kaip?

Scroll to top