"Paradui vadovausiu aš!" - Ostapas Benderis

Lvovas. Trumpo savaitgalio trumpas gidas

Turbūt nieko nenustebinsiu pasakęs, kad Lvovas yra nauja ir labai madinga kryptis keliaujantiems lietuviams, kurie nori smagios ir greitos kelionės. O kaip kitaip? Pigus tiesioginis skrydis, kuris trunka vos kiek daugiau nei valandą, puikus dienų sudėliojimas – penktadienį po darbo į lėktuvą, pirmadienio naktį grįžti ir dar spėjęs pamiegoti, pirmadienį jau gali eiti į darbą.

Lviv old city panorama view at sunrise

Čia tiesiog trumpas asmeninių įspūdžių gidas po savaitgalio Lvove.

Kelionė: Skrydis kainavo 50 eurų žmogui ir tai panašu į vidurkį, kai kada kainos užkyla iki 100, o yra pirkusių ir už 15 eurų. Atskridus taksi su malonumu jus nugabens iki centro už 4 eurus.

Viešbutis: Nebent esate visiškai biudžetinis keliautojas, Lvovas turi puikių pasiūlymų. Mes gyvenome pačiame pačiausiame centre su vaizdu į Rynok aikštę svečių namuose „On the square“ ir per Booking sistemą mokėjome už dvivietį kambarį 50 eurų, tačiau tai jau laikoma gan brangu. Be problemų galima rasti pigiau, o ir tuose pačiuose mūsų svečiuose namuose sekmadienį tiesiog įėjusiam svečiui laisvas kambarys buvo siūlomas už 30 eurų.

onthe square

Programa: Dvi dienos yra sąlyginai nedaug, tad viską reikia išnaudoti maksimaliai.

Penktadienį atvykus ir numetus daiktus – kelias veda i „Kriivką“. Taip, rūsys patriotiškai kičinis, tačiau tas lvovietiškas kičas turi savo žavesio. Beje, Lvove angliškai kalbama beveik visur, tai kalbos barjero beveik neegzistuoja.

kriivka

Šeštadienis – Lvovas yra tarsi mažesnysis Vienos brolis, puikios kavos ir štrudelių miestas. Apskritai, tokios nedidelės kainos tiesiog įpareigoja geram gastronominiam turui. Ir pradėti dieną rekomenduoju nuo „Atlas“ kavinės Rynok aikštės kampe. Sotūs pusryčiai, šviežiai spaustos sultys, gera kava ir desertas jums kainuos apie 5 eurus.

atlas-cafe-lviv-ukraine

Tada pėsčiomis iki Aukštosios Pilies, kuri iš esmės net pilis, o šiaip kalnas, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į Lvovą iš viršaus. O kur dar viliojanti galimybė nusifotografuoti su baltais balandžiais už 80 eurocentų.

highcastle

Nusileidus žemyn verta apsilankyti bent keliose iš centre esančių įspūdingų bažnyčių, o tada metas pietums. Jeigu paskutinis taškas yra armėnų katedra, tai visiškai šalia yra „Gasova Lampa“ restoranas su įdomia istorija, ukrainietiška virtuve ir lengvais alkoholiniais cheminiais eksperimentais.

Гасова лямпа

Po visko derėtų leisti skrandžiui pailsėti grįžus į Rynok aikštę ir visada pilnoje „Girtoje vyšnioje“ išgėrus lengvos vietinės trauktinės iš krištolinių taurių. Tai kainuos šiek tiek daugiau nei vieną eurą.

Tada prasukti lengvą ratą pagrindine Laisvės gatve dairantis į vietos amatininkų darbus, ragaujant šokolado ir meduolių, ir grįžti į viešbutį persirengti. Nes vakare laukia viena pagrindinių kultūrinių Lvovo atrakcijų – opera. Fantastiški senosios Austrijos-Vengrijos imperijos laikus menantys rūmai, puikus repertuaras ir labai neblogi kostiuminiai pastatymai.

opera

Bilietai prasideda nuo 3 eurų, bet jeigu jūsų kompanija didesnė – būtinai užsisakykite brangesnius bilietus arba rezervuokite visą ložę. Mes šešiese užsisakėme visą ložę už 80 eurų, atlikėjus galėjome faktiškai paliesti rankomis, o dar matėme ir visą veiksmą orkestro duobėje.

opera_lviv

Po operos – metas vakarienei. Viena geriausių gastronominių patirčių – „Mėsos ir teisybės“ restoranas. Rezervacijų nepriima, surasti gan sunku (mus vedė kvapai), o atradus reikės kokį pusvalandį palaukti, bet oi kaip verta.

meatandjustice

Mūsų stalas buvo nuklotas keturiais skirtingais keptų mėsų rinkiniais, karštomis, šaltomis, marinuotomis, žaliomis daržovėmis, bulvėmis, lavašais ir kitais garnyrai, plius alus, vynai, kavos ir desertai. Finale – apie 10 eurų žmogui.

Sekmadienis – pusryčiai toje pačioje „Atlas“ arba bet kurioje kitoje kavinėje, jos visos geros ir tada kelionė į Lichačiovo kapines. Kelionė nėra paprasta, nes vyksta kelių remontai ir prie pat kapinių turėjęs vežti tramvajus nudardena bala žino, kur, tada pasiruoškite pusvalandukui kelio pėsčiomis, bet juk tai vienas malonumas.

SONY DSC

Kapinės unikalios, nes reikia mokėti už įėjimą,bet tikrai verta, nes susipažįsti ne tik su Lvovo ir visos Galicijos praeitimi, bet ir su skausminga dabartimi, matydamas žuvusių ATO karių kapus.

Po to – jeigu jūsų kompanija mišri, galite nukakti į Forum Lviv prekybos centrą ir trumpam išsiskirti. Vyrai terasoje gurkšnoja alų ir kalbasi apie gyvenimą, o ponios turi progą išmėginti parduotuves, kur Ukrainos dizainerių kūriniai kainuoja kelis ar net kokius penkis kartus pigiau nei Lietuvoje. Ak, lagaminai tik po 7 kilogramus? Kažkaip nelabai kas kreipė didelį dėmesį.

Tada palengva grįžtama į centrą, galima aplankyti dar kelias bažnyčias ar muziejus ir metas paskutine vakarienei. Mes pasirinkome „žydų knaipę“ „Po auksine rože“. Įdomi patirtis. Knaipė be kainų, tad būkite pasiruošę rimtai derėtis, o gal net atlikti įvairias užduotis, kurios sumažins jūsų sąskaitą. Beveik aišku, kad vis tiek liksite lengvai išdurti, bet jeigu tokia pramoga jums prie širdies, vieną kartą verta išbandyti. Tada paskutinė kava ir štrudelis aikštėje ir taksi jau veža į lėktuvą. Pirmasis savaitgalis Lvove baigtas.

Kodėl sakau pirmasis? Nes neabejotinai bus dar ir daugiau. Mes tik pakrapštėme šio puikaus miesto paviršių. Galima užsisakinėti pusės dienos ekskursijas ar tyrinėti Lvovo kiemelius, ieškoti įdomių skulptūrų ar lankytis keistuose muziejuose. Galima pasiimti dienos ekskursiją po žymiąsias pilis arba vienuolynus arba Karpatų gamtos stebuklus. Galima užsisakyti degustacinius arba sveikatinimo arba degustacinius-sveikatinimo turus.

Galimybių nepaprastai daug ir Lvovas vis dar turi du didžiulius pranašumus – viskas čia tikrai pigu ir čia tikrai laukiami lietuviai. O ko daugiau reikia, kad norėtųsi grįžti?

P.S. Kadangi nelabai mėgstu ir nemoku fotografuoti, tai nuotraukos paimtos iš oficialių Lvovo puslapių ir Tripadvisor svetainės. 

Amerika 2013. Teksasas, futbolas ir bikiniai

Dėl šitos kelionės pats smarkiai dvejojau. Smarkiai ji prasilenkė su bet kokia logika. Tačiau nuėjau į bažnyčią pasitikslinti, ar tikrai gyvenimas tik kartą duotas. Tiesa, jie ten kažką susimalė, šiek tiek pasimetė, bet vis dėlto patvirtino. Mano žavioji antroji pusė irgi uždegė žalią šviesą ir tada jau nebeliko poreikio kliautis logika.

Continue reading »

Vietnamas – Tailandas. Įlankos, Budos, dviračiai ir pabaiga

Kitas rytas vėl buvo rise and shine (pastebit tam tikras tendencijas) ir man jau darėsi grynai sociologiškai įdomu, kiek gi tokias atostogas kentės mano geresnioji pusė. Bet nieko – kentėjo ir kėlėsi drauge. O keltis tą dieną reikėjo anksti, nes laukė keturių valandų kelionė autobusu į aštuntuoju pasaulio gamtos stebuklu vadinamą Halongo įlanką, kur mūsų turėjo laukti dviejų dienų kruizas po įlanką.

Continue reading »

Vietnamas 2013. I dalis


Vairuotojas nardo po kelią, vedantį iš oro uosto, ir nuolatos pypsina.

„Gal ir gerai“ – galvoju – „kuo daugiau pypsins, tuo turės mažiau laiko mus kur nors nuvežti ir apiplėšti“. Ak tie stereotipai.

Continue reading »

Koh Samui 2013. Saulėlydžiai, kokteiliai ir skorpionai

Pirmojoje dalyje išdėsčiau visas neįdomybes, dabar galiu pasidalinti įspūdžiais ir apie pačią kelionę.

Tačiau iš pradžių du disclaimeriai:

  1. Už jokius linkus ar rekomendacijas jokios naudos negaunu, tai mano asmeninė nuomonė ir ja kliaujatės at your peril 🙂
  2. Paniurzgėjimai, nusivylimai ar nepatikimai yra kiekvienos kelionės dalis, bet iš anksto pasakau – man patinka visos kelionės ir visos šalys, man patinka keliauti jau nuo to momento, kai uždarau namų duris, o visa kita tik detalės, kurios galbūt galėjo būti geresnės, bet bendro kelionės džiaugsmo jos netemdo.

Continue reading »

Tailandas – Vietnamas 2013. Pasiruošimas ir kelionė

Mažas baltas krabas prabėgdamas paplūdimiu nustebęs pasižiūri į mane tarsi sakytų – o tu, bičiuli, iš kur čia atsidūrei?“. Aš irgi jaučiuosi nustebęs – man žadėjo jūrą, o jos čia nė padujų. Nors gal man jau vaidenasi po pustrečios paros kelionės…Visai galimas dalykas.

Nuo kelionės ir pradėsiu.  Kai vasario mėnesį „Qatar Airways“ paskelbė apie bazės Varšuvoje atidarymą ir šventines bilietų kainas į Aziją, ilgai laikiausi ir tik siuntinėjau pranešimus draugams. Bet vis dėlto širdis neatlaikė ir į pašto dėžutę įkrito du bilietai į Bangkoką, kurių vienas kainavo kiek daugiau nei 1000 litų.

Continue reading »

NFL savaitgalis Londone

– Skrendu į Angliją. Amerikietiško futbolo žiūrėti,- sako mano draugas kalbėdamas telefonu ir visas į Vilniaus oro uostą važiuojantis automobilis prapliumpa juokais. Oksimoronas ir nieko daugiau.

Continue reading »

Italija 2011: kelionės įspūdžiai ir pinigai

Kadangi pasikroviau baterijas vienoje savo mylimiausių Europos šalių – Italijoje, tai apie tai ir parašysiu. Bet ne senbernariškus seilėtus įspūdžius – „kaip gražu, kaip gražu, leidžias saulė pamažu“, o savo potyrius ir neprofesionalius (kur ten man iki kelionių agentūrų guru) patarimus, kaip planuoti savo kelionės pinigus. daugiau

Scroll to top