"Paradui vadovausiu aš!" - Ostapas Benderis

Faršas ir Dziubelis sugrįžta

farsas

Pirmieji mano literatūriniai bandymai buvo pradėti labai seniai – 1996 metais ir skirti tik fantastiką mėgstantiems draugams, bet pakliuvo į “Geriausios lietuviškos fantastikos” rinkinius ir siaurame rate (labai siaurame) buvo vadinami kultiniais.

Continue reading »

Avantiūra pasaulinėje rinkoje. Kai norisi baltų kelnių

Šita straipsnių serija gali būti įdomi trijų rūšių žmonėms – visų pirma mano mylimiems heiteriams, kurie po kiekvieno įrašo, kuriame pasakosiu apie savo nesėkmes, markstysis kaip riebios grietinės prisiragavę katinukai ir murks – „sakėm, sakėm, kad nieko nesigaus, kad nesąmonė čia tokiais dalykais užsiimti, sakėm“ ir pavydo graužiamiems žmonėms, kuriems mano nesėkmė irgi būtų neprasta šventė.

Continue reading »

Vienas paprastas šeštadienis

Nuotrauka: Martynas Jurkus. Pavadinimas:   “Talk to the hand”

5:30 Trečią kartą skamba žadintuvas. Štai jums ir šeštadienis. Šlepsiu į virtuvę, net ir šuo pramerkęs vieną akį žiūri nustebęs – WTF, buddy? Bet nėra nieko, nuo ko neišgelbės puodelis karštos kavos. Susidedu kompiuterį, keletą knygų ir išvažiuoju.

Continue reading »

Apie Vilniaus knygų mugę. Diletanto užrašai

Kadangi apie kultūrą reikia rašyti kultūringai, tai aš kultūringai palaukiau, ar apie didžiausią metų kultūrinį renginį pasipils išsamios analitinės recenzijos mūsų pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse ir didžiuosiuose portaluose. Pagalvojau, ko jau man, kultūros diletantui, kišti trigrašį, jeigu rašys ir analizuos profesionalai bei savo amato žinovai.

Continue reading »

“Vilko valanda” knygų mugėje. Nuostabios draugystės pradžia

Bernardinai.lt nuotrauka

Knygų mugė oficialiai baigėsi. Galima pasimasažuoti užtirpusį kaklą, įlįsti į karštą vonią ir ant dar vieno „padarysiu, nes galiu“ užsidėti didelį check –pažadėjau sau ir kitiems prieš metus, įvykdžiau ir šioje knygų mugė debiutavau kaip rašytojas. Ir nuojauta sako, kad debiutas nebuvo pats prasčiausias.

Continue reading »

“KGB vaikai” – apie mistiką, nuotykius ir jaunystės nostalgiją

Nesu didelis ir rimtas knygų analitikas, labiau tylus skaitytojas nei rėksmingas recenzentas, todėl tai, ką dabar parašysiu priimkite su žiupsniu druskos (būčiau rašęs with grain of salt, bet kai mane Facebooke papeikė dėl anglicizmų vartojimų, tai labai susigėdau). Bet nusprendžiau parašyti ką tik perskaitytų “KGB vaikų” recenziją.

Continue reading »

“Sostų žaidimo” recenzija. Kaip įsimylėti knygą ilgam

Ši meilės istorija trunka jau trylika metų. O tai jau rimta. Dar be kita ko – meilė vyriška. Ir panašu, kad truks dar ilgiau.

Prieš trylika metų pavargęs nuo n-tojo „Žiedų valdovo“ skaitymo, ėmiau ieškoti naujų fantasy arba maginės fantastikos knygų, paklausiau Amazon knygyno rekomendacijų ir parsisiunčiau pirmą kartą girdėto amerikiečio rašytojo George R.R. Martino knygą „Sostų žaidimas“ („Game of thrones“).

daugiau

Scroll to top